Parduotuvių pardavėjai – vis dar populiariausia specialybė Lietuvoje. Tačiau bent jau didžiųjų prekybos tinklų darbuotojų per pastaruosius dvejus metus sumažėjo beveik dešimtadaliu.
„Sodros“ duomenimis, lapkričio pabaigoje didžiausioje šalies įmonėje „Maxima LT“ dirbo 15,6 tūkst. asmenų. Tai yra 1,6 tūkst. arba 9,4 proc. mažiau nei prieš dvejus metus.
Per tą patį laikotarpį antro didžiausio prekybos tinklo „Iki“ darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 700–ais arba apie 9 proc. ir dabar yra kiek daugiau nei 7 tūkst.
Kiek nuosaikesnis (4,5 proc. arba 158) mažėjimas fiksuotas bendrovėje „Rimi Lietuva“. Su 3335 darbuotojais pagal šį rodiklį ji dabar atsilieka nuo „Norfos“, kurioje darbuojasi 3385 asmenys – vos 4 mažiau nei prieš dvejus metus.
2015 m. lapkritį rinkos naujokė „Lidl Lietuva“ turėjo tik 277 darbuotojus. Tačiau per pastaruosius metus jų skaičius padidėjo vos 70 – nuo 1566 iki 1636.
Iš viso šių metų spalį Lietuvoje dirbo 63,1 tūkst. parduotuvių pardavėjų – 64 mažiau nei prieš dvejus metus. Vidutinis pardavėjų atlyginimas padidėjo nuo 355 Eur („ant popieriaus“) 2015 m. spalį iki 435 Eur šį spalį.
Atskyrė veiklas, investuoja į savitarną
„Maximos“ personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė komentavo, kad per pastaruosius metus įmonės darbuotojų skaičius 6 proc. susitraukė dėl objektyvių priežasčių:
„Pirmiausia, siekiant išgryninti ir susitelkti į pagrindinę veiklą – mažmeninę prekybą, praėjusių metų sausio pradžioje nuo įmonės buvo atskirti ir į keturias atskiras įmones perskirstyti fizinės apsaugos padaliniai.
Šios antrinės bendrovės ir toliau teikia saugos paslaugas visiems „Maximos“ padaliniams. Atskyrus minėtas įmones, į antrines bendroves perėjo dirbti daugiau nei 800 darbuotojų. Jie sudaro beveik 5 proc. sumažėjusio darbuotojų skaičiaus.“
Anot direktorės, likusį sumažėjimą (mažesnį naujai priimamų darbuotojų skaičių) lėmė efektyvesni procesai ir rekordinė savitarnos kasų plėtra. Esą vien 2018 m. planuojama investuoti per 2 mln. eurų ir 26 parduotuvėse įrengti apie 150 visiškai naujų savitarnos kasų.
„Būdami didžiausiu darbo vietų kūrėju šalyje, kurdami geras, palankias darbo sąlygas, aktyviai siekiame ir išlaikyti esamus, ir pritraukti naujų darbuotojų – šiuo metu visame „Maximos“ tinkle ieškome daugiau nei 600 darbuotojų“, – informavo įmonės atstovė.
Jos teigimu, kiekvieną dieną darbuotojai iš įvairių miestų ir rajonų – Varėnos, Šalčininkų, Eišiškių, Molėtų, Utenos ir kt. vežame į ir iš darbo Vilniuje. Taip didinamos galimybes įsidarbinti ir sostinėje dirbti ne tik vilniečiams, bet ir nutolusių regionų gyventojams. Darbuotojai vežami ir iš Vilniaus centro į atokesnius mikrorajonus.
Be to, M. Plešakienės teigimu, dalis darbuotojų apgyvendinami naujame bendrabutyje Vilniuje. Jau daug metų darbuotojams siūlomas ir maitinimas – dviejų patiekalų pietūs.
Sumažėjo parduotuvių skaičius?
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė nurodė kelias priežastis, kodėl sumažėjo kolegų skaičius. Pirmiausia tai susiję su pasikeitusiu parduotuvių skaičiumi, kuris dabar siekia 231.
„Antroji darbuotojų mažėjimo priežastis susijusi su prekybos tinklo veiklos optimizavimu, kuris yra būtinas siekiant pirkėjams suteikti geriausią apsipirkimo patirtį. Nuolat atnaujiname ir investuojame į darbo procesų efektyvumo didinimą, pvz., savitarnos kasų plėtrą. Tai padeda užtikrinti efektyvesnį parduotuvių darbą.
Tačiau mūsų prekybos tinklas deda visas pastangas, kad galėtų išlaikyti savo darbuotojus ir pritraukti naujų. Didelį dėmesį kreipiame į darbuotojų ugdymą ir tobulėjimą, darbo sąlygas. Koreguojame jas atsižvelgdami į pokyčius darbo rinkoje, stengiamės išgirsti darbuotojų nuomonę ir atsižvelgti į jų pageidavimus“, – nurodė „Iki“ atstovė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas apibendrino, kad didžiųjų prekybos tinklų personalo pokyčius lemia skirtingos priežastys.
Pvz., per šiuos metus vienas tinklas atskyrė apsaugos darbuotojus nuo pagrindines veiklos, kitas uždarė tam tikrą skaičių parduotuvių, trečias automatizavo procesus.
„Vis dėlto yra ir keletas bendrų veiksnių, tai – efektyvesni procesai, ieškant optimaliausio veiklos modelio, peržiūrimos darbuotojų funkcijos. Dėl to gali mažėti ne realus darbuotojų skaičius, o tiesiog „etatų ant popieriaus“ skaičius.
Esu įsitikinęs, kad dabartinė blogėjanti demografinė šalies situacija, intensyvėjanti konkurencija (bent jau prekybos sektoriuje) taip pat prisideda prie fiksuojamo negatyvaus darbuotojų kiekio balanso“, – komentavo asociacijos vadovas.
Savitarnos kasų tik daugės
Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis įsitikinęs, kad labiausia mažėjantį darbuotojų skaičių prekybos tinkluose lemia automatinių savitarnos kasų plėtra.
„Jos vis labiau populiarėja. Matyt, kad prekybos plėtra labai stipriai links į savitarną. Tai yra natūralu, ypač augant žmonių atlyginimui.
Darbuotojų kaštai yra ganėtinai juntami. Dėsninga kad visos įmonės, taip pat ir prekybos tinklai stengiasi kiek įmanoma daugiau darbuotojus pakeisti kažkuo kitu, kam nereikia nuolat mokėti atlyginimo“, – komentavo ekspertas.
Anot jo, vis daugiau investuojama ne tik į klientų aptarnavimo, bet ir į kitus procesus – pvz., sandėlių darbą, IT ūkį. Geriau organizuojant darbus vienas darbuotojas jų atlieka daugiau, taigi jų reikia mažiau:
„Manau, kad tai yra visiškai natūralus procesas ir jis bus pastebimas ne tik prekybos tinkluose, bet ir kitur, kur tik galima žmonės pakeisti robotais, automatika, dar kažkuo. Tai bus daroma apskaičiavus pelningumą.
Jei paskaičiuosi, kiek vienas darbuotojas kainuoja, bus didžiulės sumos. Vakarų Europoje, kur darbo jėga dar brangesnė, jau seniau buvo investuojama į našesnius įrankius, įrangą ir kt. Prekybos tinkluose dar prisideda savitarnos kasos. Tokios tendencijos ir Lietuvoje. Daug žmonių pastebėjo, kad savitarnos kasose galima greičiau apsipirkti nei laukti eilėje ir jos populiarios.“
Kiek kainuoja ir kada atsiperka
Savitarnos kasų pardavėjai neskelbia, kiek tiksliai kainuoja pats įrenginys, jo programinė įranga ir integracija į esamas bendrovės sistemas.
Vis dėlto DELFI kalbinti specialistai teigė, kad viena savitarnos kasa, priklausomai nuo modifikacijos (pvz., ar priima tik mokėjimus kortele ar ir grynaisiais) daugiausia gali kainuoti iki 20–30 tūkst. Eur.
Jeigu parduotuvė, kurioje įdiegiama tokia kasa, dirba kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 22 val. (14 val. per dieną), per savaitę išeina 98 val. – arba beveik 2,5 pardavėjo etato, jei kiekvienas darbuotojas dirbtų tik 40 val. įprastinę savaitę.
„Sodros“ duomenimis, vidutinis pardavėjo atlyginimas neatskaičius mokesčių šį spalį buvo 435 Eur neatskaičius mokesčių. Visa tokio darbuotojo darbo vietos kaina būtų apie 570 Eur per mėnesį. 2,5 darbuotojo įmonei iš viso kainuotų apie 17,1 tūkst. Eur per metus.
Taigi, grubiai skaičiuojant, daugiausia per dvejus metus savitarnos kasa galėtų atsipirkti. Tiesa, nustatyta, kad pirkėjai yra linkę dažniau apgaudinėti savitarnos kasas nei įprastai dirbančius pardavėjus – kasininkus. Tad galimai padidėtų nuostoliai dėl vagysčių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
