Jau šį penktadienį Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav. šalia magistralinio kelio Vilnius-Klaipėda numatytoje teritorijoje vyks Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) statybų aikštelės atidarymo ceremonija, tačiau ir toliau netyla diskusijos apie šios jėgainės reikalingumą. Į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus šia tema atsako Europos Komisijos (EK) biuro Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
– Aplinkosaugos ekspertai teigia, kad su laiku, kai žmonės pradės vis tinkamiau rūšiuoti atliekas, deginimas bus mažiau patrauklus – efektyvesnis būdas yra jų perdirbimas. Kokia EK pozicija šiuo klausimu – deginti ar perdirbti?
– Be jokios abejonės, kuriant ateities ekonomiką ir laikantis žiedinės ekonomikos principų, atliekų perdirbimas yra didesnė siekiamybė nei jų deginimas. Žiedinėje ekonomikoje siekiama kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus, išteklius išlaikyti ekonomikos cikle, kad jie galėtų būti dar ne kartą naudojami naujai vertei sukurti. Kitaip sakant, paversti atliekas vertinga žaliava.
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, spręsdamos dėl energijos gamybos iš atliekų infrastruktūros poreikio, turi užtikrinti, kad neatsiras atliekų deginimo pertekliniai pajėgumai ir kad jos galės įgyvendinti nacionalinius ir ES atliekų perdirbimo tikslus.
Pagal ES teisę sprendimai dėl energijos gamybos iš atliekų infrastruktūros turi būti pagrįsti ir atitikti nacionalinius atliekų tvarkymo planus.
– Neseniai paskelbtame KTU tyrime nurodoma, kad trys kogeneracinės jėgainės Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje yra perteklinės ir su laiku Lietuva gali pritrūkti joms kuro – tinkamų deginti šiukšlių, kurias tektų importuoti iš kitų valstybių, kaip pernai nutiko Estijoje. Kokios pozicijos laikosi EK šiuo klausimu – ar šiukšlių importas iš kitų ES valstybių neprieštarautų ES politikai, skatinančiai šalis nares kaupti kuo mažiau savų šiukšlių? Ar galėtų susiklostyti tokia situacija, kai kitos narės atsikrato atliekų Lietuvoje, kuri jų deginimui turės reikalingus pajėgumus?
– Pagal ES teisę ES valstybėms narėms leidžiama riboti deginimui skirtų atliekų įvežimą, tačiau tokio ribojimo priežasčių yra nedaug.
– EK nuolat griežtina atliekų tvarkymo nuostatas – kokia politika mūsų laukia ateityje?
– Šiuo metu ES komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų perdirbimo tikslai peržiūrimi – norima 2025 ir 2030 metams nustatyti dar ambicingesnius šių atliekų tvarkymo tikslus, taip pat svarstoma numatyti naujus kitokių rūšių atliekų (pavyzdžiui, komercinės bei pramoninės veiklos atliekų, statybos ir griovimo darbų atliekų) perdirbimo tikslus.
Viena svarbiausių priemonių, kurių turi imtis ES valstybės narės, kad pasiektų tuos tikslus, yra atliekų rūšiavimo sistemų sukūrimas, tobulinimas ir plėtra. Šios sistemos apima ir atskirą biologinių atliekų surinkimą.
Vienas iš tokio tobulinimo rezultatų bus neišvengiamas atliekų, kurioms taikomas mechaninis ir biologinis apdorojimas, kiekio mažėjimas. Nors dabar panašu, kad šitaip tvarkomos atliekos bus svarbiu žaliavų šaltiniu planuojamai energijos gamybos iš atliekų infrastruktūrai.
Todėl vertindama papildomų energijos gamybos iš atliekų (ypač perdirbamų atliekų) pajėgumų poreikį, šalis turi atsižvelgti į kelis dalykus: kaip žaliavų kiekį paveiks esami ir siūlomi rūšiuojamojo surinkimo įsipareigojimai ir perdirbimo tikslai, turint omenyje deginimo įrenginių veiklos trukmę (20–30 metų); kokie yra bendri atliekų deginimo pajėgumai dabar esančioje infrastruktūroje, pavyzdžiui, deginimo įmonėse, cemento ir kalkių deginimo krosnyse; ir kokie yra dabartiniai ir planuojami pajėgumai kaimyninėse šalyse.
– KKJ priešininkai teigia, kad senosios valstybės narės, pvz. Suomija, tokio tipo šiukšlių deginimo gamyklas, kokią numatyta statyti Kaune, uždaro, nes jos pernelyg teršia aplinką, yra neefektyvios. Ar EK turi tokių duomenų?
– Mūsų žiniomis, ES valstybėse narėse tokio tipo ir veiksmingumo deginimo gamyklos dėl jūsų minėtų priežasčių nebuvo uždarytos.
– Kaip skelbiama viešoje erdvėje, Vilniaus kogeneracinė jėgainės statybos iš dalies bus finansuojamos ES lėšomis, tad ES turėtų būti suinteresuota jos efektyvia veikla. Kaip EK vertina trečiosios jėgainės Kaune statybas, ar atsiradusi papildoma konkurencija nemažins ekonominio Vilniaus jėgainės veiklos efektyvumo?
– Kadangi Kauno jėgainei ES lėšų skirti nenumatyta, Europos Komisija nėra priėmusi oficialios pozicijos šiuo klausimu. Lietuvos valdžios institucijos turi pačios nuspręsti, ar tokia jėgainė reikalinga, kur ją statyti ir kokios atliekos būtų deginamos. Tačiau priimdamos sprendimą, institucijos turi užtikrinti, kad bendri atliekų deginimo pajėgumai šalyje atitiktų nacionalinį atliekų tvarkymo planą ir nacionalinius bei ES atliekų perdirbimo tikslus, ir tuo pačiu atsižvelgti į tai, kad šiuo metu svarstoma nustatyti ambicingesnius tikslus.
– KKJ projektas rodo, kad Lietuva turi galimybių pasistatyti reikalingą gamyklą ir be ES pagalbos. Ar KKJ projektas nesutrukdys Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboms pritraukti reikalingas ES lėšas?
– Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas yra vienas iš didelės apimties projektų, kurie turėtų būti finansuojami pagal Lietuvai numatytas 2014–2020 m. sanglaudos politikos priemones. Taip pat šiam projektui skirta Europos investicijų banko (EIB) paskola iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF). Galutinis sprendimas dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto finansavimo bus priimtas atidžiai išnagrinėjus projekto paraiškos dokumentus, kuriuos Lietuvos valdžios institucijos Komisijai pateikė 2017 m. spalį.
Lietuvos valdžios institucijos turės užtikrinti, kad jų sprendimai dėl tolesnių investicijų (privačių ar valstybės) šioje srityje nepakenktų Vilniaus jėgainės veiklai ir nekliudytų siekti projekto finansiniuose susitarimuose nustatytų tikslų. Bet koks ES ar nacionalinės teisės, reglamentuojančios ES struktūrinių fondų paramą, pažeidimas arba projekto tikslų nevykdymas gali lemti finansines korekcijas.
