Ar Kaune įmanoma bent 16 dienų be smurto?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jau šį šeštadienį kauniečius pakvies tarptautinė akcija „16 dienų be smurto“, skirta spręsti smurto problemą. Lapkričio 25 – gruodžio 9 d. Kaune vyks daugybė nemokamų renginių, kaip akcentas – projektas „Baltojo kaspino“ festivalis, kur kauniečiai aktyviai kviečiami žiūrėti kino filmus, dalyvauti socialinėse akcijose, stebėti performansus ir diskutuoti apie smurto problemą.

Apie 26-tą kartą vykstančią akciją „16 dienų be smurto“ portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė Dovilė Bubnienė ir Kauno apskrities moterų krizių centro psichologė Rūta Zubinienė.

Smurtas – mušti ne tik kumščiu, bet ir žodžiu

Pašnekovės pastebi, kad dažniausiai matomas fizinis smurtas (mušimas, spardymas, stumdymas, plaukų rovimas, apdraskymas), tačiau yra daugiau smurto rūšių: tai psichologinis, kuris pasireiškia kaip bauginimas, grasinimas panaudoti smurtą (pastovūs šauksmai, kritika, įsitikinimų išjuokimas, bendravimo apribojimas, trukdymas bendrauti su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, grasinimai, baldų ar kitų daiktų trankymai); ekonominis kai siekiama išlaikyti auką finansiškai priklausomą nuo smurtautojo (neleidžiama dirbti, ieškoti geriau apmokamo darbo; kontroliuojamas šeimos biudžetas; atimami pinigai, verčiama jų prašyti iš smurtautojo); seksualinis smurtas apima kėsinimąsi ne tik į moters sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir į jos garbę (elgiamasi su partneriu kaip su sekso objektu; jis verčiamas nusirengti prieš savo valią; vertimas santykiauti).

Kauno apskr. moterų krizių centro psichologė R. Zubinienė./R. Tenio nuotr.

Kauno apskr. moterų krizių centro psichologė Rūta Zubinienė pastebi, kad neretai smurto rūšys yra persipynusios. „Dažnas atvejis, kai moteris yra priversta pasiaiškinti vyrui pateikdama visus čekius už maistą ar kitus pirkinius, jai yra pasakoma ką galima pirkti, o ko ne; moteris negali eiti toliau studijuoti ar dirbti, nes vyras draudžia, jis gali tikrinti telefono skambučius, skaityti jos laiškus. Tai ekonominis smurtas kartu su socialine izoliacija. Kitas smurto atvejis, šįkart psichologinis smurtas susipynęs su verbaline prievarta: dažnai smurtautojai prie vaikų tyčiojosi iš žmonų, gėdina dėl išvaizdos, dažnai sakoma, kad yra nenaudingos, kvailos. Vis dėl to ne tik sužalojimai ar sumušimai yra smurto padarinys. Vis tik didžiausia padaroma žala aukoms tai neįvertinti psichologiniai paradiniai ir traumos. Todėl svarbu atpažinti smurtą ir kreiptis pagalbos“, – ragino R. Zubinienė.

Kauno apskr. vyrų krizių centro vadovė D. Bubnienė pastebėjo, kad daugėja smurto atvejų ir prieš vyrus: „Būna, kad moterys taiko ekonominį smurtą: liepia vyrams atiduoti visą algą ar banko kortelę, o vyras vėliau turi kaskart prašyti jos pinigų autobuso bilietui, kavos puodeliui ar batams ir moteris tuomet sako: „Špygą tau, tu to ir ano nepadarei, negausi, nei cento“ – tai ekonominis smurtas, jį patiriant dera kreiptis į Vyrų krizių centrą“, – patarė D. Bubnienė.

Pranešimų apie smurtą daugėja

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai iki lapkričio 1 d. dėl smurto artimoje aplinkoje Kauno mieste bei rajone buvo pradėta 1030 ikiteisminių tyrimų; šįmet tuo pat metu – 1612.

Policijos duomenimis, per 2016 metus dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėti 1253 ikiteisminiai tyrimai.

R. Zubinienė atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip 90-yje proc. atvejų nukentėjusios yra moterys, tačiau pastaruoju metu daugėja ir smurtą patiriančių vyrų.

Teigiama, kad didėjantis skaičius rodo gyventojų nepakantumą smurtui bei pilietiškumą informuojant teisėsaugą apie šiuos įvykius.

„Išaugę skaičiai nebūtinai reiškia, kad smurto padaugėjo, tai gali rodyti, jog žmonės tapo aktyvesni, sąmoningesni, jie dažniau reaguoja į nepateisinamą elgesį ir praneša policijai. Džiugu, kad pastaruoju metu žmonės drąsiau kreipiasi, apie smurtą informuoja šeimos nariai, kaimynai. Smurtas šeimoje dažnai prasideda nuo mažų dalykų, tačiau laiku nesustabdžius, įsisuka į didelį ratą. Todėl pastebėjus smurtą ar tapus auka rekomenduojame nedelsti ir skambinti 112″, – ragino Kauno apskr. moterų krizių centro psichologė R. Zubinienė.

Ji primena, kad nuo 2011 m. pabaigos Lietuvoje įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, už šį nusikaltimą gali grėsti baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki 2 metų.

Beje, teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, papildomai gali skirti tam tikrus įpareigojimus. Pasak D.Bubnienės smurtautojas gali būti įpareigojamas išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Jei asmuo turi priklausomybių, įpareigojama nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo. Nuteistųjų dėl smurto artimoje aplinkoje kontrolę vykdo policijos ir probacijos tarnybos pareigūnai.

Kauno apskr. vyrų krizių centro vadovė D. Bubnienė./R. Tenio nuotr.

Pirmiausia – išsigydyti priklausomybes

Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė D. Bubnienė aiškina, kad svarbu suvokti, jog pirmiau reikia išsigydyti priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ir kt.) ir po to kreiptis į Krizių centrus, mat priešingu atveju problema nesprendžiama iš pagrindų, tad vėl linkusi kartotis. „Susiduriame su didele alkoholio vartojimo problema, kol vartoja – nelabai pajėgus keisti smurtinį elgesio modelį į nesmurtinį, juk alkoholio vartojimas menkina mąstymą, tokiems asmenims programa dėl to sunkiau prieinama. Su psichologu Romu diskutuojame dėl programos efektyvumo, jis turi lūkesčius, kad daugiau žmonių pasikeistų, aš sakau, kad nors iš 2 iš 1o turėtų kokybinį pasikeitimą gyvenime. Džiugina, kad šįmet patys kreipėsi 11 žmonių, probacijos tarnyba atsiuntė daugiau kaip 100″, – dėstė D. Bubnienė.

R. Zubinienė ir D. Bubnienė./R. Tenio nuotr.

Kur kreiptis patyrus smurtą?

Abi pašnekovės ragina: patyrus smurtą, nedelsiant skambinkite 112 ir iškart sulauksite policijos pagalbos. Pareigūnai sulaikys smurtautoją, jam (jai) gali būti skirtos kitos kardomosios priemonės (tarp jų įpareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo), pradės ikiteisminį tyrimą. Kauno apskrit. moterų krizių centro darbuotojai susisieks su nukentėjusiuoju  suteiks kompleksinę pagalbą. Smurtautojams gali būti skiriama bausmė ar gali įpareigoti lankyti smurtinį elgesį keičiančius užsiėmimus. Taip nukreipiama į Kauno apskr. vyrų krizių centrą, kur vykdomi susitikimai su psichologais, patariama, kokias praktikas daryti, norint išlieti neigiamas emocijas sporto, meditacijų, terapijų ar kitais būdais – niekam nekenkiant.

Į krizių centrus Kaune patyrus smurtą ar esant smurtautoju(-ja) ir siekiant dirbti su savo problema, galima kreiptis ir savanoriškai čia: Vyrų krizių centras – 8636 81 621 arba Moterų krizių centras  – 8679 31 930. Konsultacijos konfidencialios.

Pažymima, kad šiuose centruose atskirai teikiama pagalba ir smurto aukoms, ir smurtautojams. R. Zubinienė pažymi, kad Kauno apskrities moterų krizių centras veikia kaip specializuotos pagalbos centras, skirtas padėti ir moterims, ir vyrams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, tad čia kreiptis gali ir vyrai.

„Gavę pranešimą, susisiekiame su nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlome pagalbą. Ji trejopa: socialinė, psichologinė ir teisinė. Priklausomai nuo konkrečios situacijos teikiama kompleksinė pagalba. Pagrindinis tikslas yra  asmens informavimas bei įgalinimas, kartu padedame išveikti emocijas ir atgauti pusiausvyros jausmą, kurį prarado smurtinio įvykio metu. Kita vertus vykdydami prevencinius projektus siekiame keisti  visuomenės nuostatas: kad ne pati auka kalta dėl įvykusio smurto ir tai ne tik šeimos reikalas“, – akcentavo R. Zubinienė.

Akcija prieš smurtą./Organizatorių nuotr.

Kaip atrodo susitikimai Vyrų krizių centre

Nuo 2011 m. Vyrų krizių centre (K. Donelaičio g. 30, 515 kab.) penktadieniais vyksta grupės bei individualūs susitikimai, kur smurtavę vyrai susitinka su psichologais. Programos pagrindas – kognityvinė elgesio terapija: žmogus mokomas pažinti save, savo emocijas, mintis ir tokiu būdu kontroliuoti elgesį. Patariama kaip išmesti įtampą, tvarkytis su stresu.

Tačiau pirmiausiai, kaip teigia pašnekovė, smurtavęs asmuo turi prisiimti atsakomybę, kad smurtavo, tik tada ateiti. „Būna, kad smurtautojas teisinasi: „Jūs nežinot, kas ten buvo prieš tai, ką ji sakė… aš nekaltas“. – Žinoma, gali būti, kad abi pusės kaitino konfliktą, bet ranką pakėlei – tu. Tai prisiimk atsakomybę ir nieko nelaukęs spręsk savo problemą, dirbk su savo mąstymu ir toliau kurk harmoningus santykius, be smurto. Jei nespręsi problemos – tavo gyvenimas ir nepasikeis, nejau patinka tokioje situacijoje sėdėti? Pasikeisti įmanoma, tik reikia žengti pirmą žingsnį – paskambinti ir ateiti. Ir problema ima spręstis, tad pirmyn!“, – skatino D. Bubnienė.

Pašnekovė ragino į susitikimus atvykti ir tuos vyrus, kurie dar nesmurtavo, tačiau iki to nedaug betrūksta, jie jaučia, kad nesusitvarko su savo pykčiu, agresija. Reikia kreiptis čia:  Vyrų krizių centras – 8636 81 621, susitikimai konfidencialūs, informacija apie apsilankiusiuosius nekaupiama. Darbo valandomis konsultacijos nemokamos.

Kauno santaka./R. Tenio nuotr.

Dar padės sportas, meditacija, kelionės

D. Bubnienė pritaria, kad šiandieninėje visuomenėje daug agresijos, pykčio, nusivylimų.

„Smurtavęs asmuo vietoj to, kad išsakytų pretenzijas darbdaviui už laiku nesumokėtą algą, viršvalandžius ar vergišką darbą – grįžta išgėręs namo ir pyktį išlieja ant šeimos narių. Bet pyktį galima transformuoti į fizinį stiprinimą, tarkim užsiimti sportu, kovos menais, tarkim aikido, kur pirmiausiai svarbu dvasinis pasirengimas, o energija išsportuojama salėje ir po užsiėmimo grįžti kaip naujai gimęs. Nuo pykčio vaduotis padeda kelionės, baseinas, piešimas, meditacija, joga ar kt., tereikia atrasti savo atitrūkimo nuo pasaulio būdą“, – teigė D. Bubnienė.

Kaunas./R. Tenio nuotr.

Tiki, kad vyrai įkvėps draugus, bičiulius, kolegas

Į akciją „16 dienų be smurto“ pašnekovės itin skatina atvykti vyrus. „Vyrų įsitraukimas yra labai naudingas, jis taps užkrečiančiu pavyzdžiu. Prieš kelerius metus Vokietijoje vykusiame Europos dirbančiųjų su smurtautojais tinklo susitikime nustebino faktas: palyginus Ispanijos ir Lietuvos smurto statistiką, paaiškėjo, kad Lietuva pirmauja pagal smurto artimoje aplinkoje atvejus. Ispanai karšti, temperamentingi žmonės, bet dažniau mušasi – romieji lietuviai. Ispanai greit susipyksta, išsiaiškina ir ramu, o lietuviai ilgai kaupia, laiko emocijas savy, kol galiausiai sprogsta, o tada jau gero nelauk… Tačiau, yra daug gerųjų pavyzdžių, yra specialistai, kurie gali patarti, tad kodėl tuo nepasinaudojus?“, – komentavo D. Bubnienė.

Pašnekovės ragina akcijoje kuo aktyviau dalyvauti, pakviesti bičiulius, draugus, kolegas ir taip pademonstruoti: „Mes nepritariame smurtui prieš moteris, mes jas mylime. Gali būti kitokių įtampos, konfliktų sprendimo būdų.“

„Baltojo kaspino“ festivalio renginius rasite čia ir čia.

11 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauniečių Sigito ir Natalijos Martinavičių santuoka oficialiai nutraukta

Išsikviesti greitosios pagalbos tiesiogiai bus nebeįmanoma

Šalia Kauno marių - gamtos kampelis, kuriame lankėsi ne kiekvienas

Prisiminė didžiausius žalgiriečių paklydimus: išgertuvės iki ryto, kanapės, muštynės ir „Farai“

Keičiasi „CityBee“ kainos: nebelieka nemokamų kilometrų

„Žalgirio“ areną pirmą kartą drebino Radžis su koncertiniu turu

Kauniečiai tyrinėjo Kauną mindami dviračius: apdovanoti žaidimo „Pažink Kauną“ nugalėtojai

Į naktinį barą Vilijampolėje skubėjo gausios policijos ir medikų pajėgos

Ieško būdų, kaip tradicinius amatus bei gaminius apsaugoti nuo išnykimo

Orai nedžiugins: atslenka tikras lietuviškas ruduo