Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis. 19-os šalių euro zonos blokas jau išgyvena didžiausią augimą per dešimtmetį, o finansų kompanijų „Credit Suisse Group AG“ ir „Oxford Economics“ ekonomistai skelbia, kad prasideda auksinis mažos infliacijos laikotarpis.
Apyvartumas ateina į regioną, kuris nuo pasaulinės ekonominės krizės krito į savo valstybės skolos sąmyšį, rekordinio dydžio nedarbą ir vos neįvykusią defliaciją – o visa tai kėlė grėsmę valiutos sąjungos išlikimui. Nors dar reikia atsigriebti už sunkų praėjusį laikotarpį, o produktyvumas dar menkas, pakilimas bent jau teikia vilties, kad kai kurie randai pradės gyti.
„Tai didžiausias euro zonos augimas, – sakė buvęs JAV Centrinio banko ir JAV iždo tarptautinis ekonomistas Nathanas Sheetsas. – Mūsų draugai žemyne turėtų džiaugtis, juk prieš tai ilgai trūko pinigų.“
Londono kompanijos „Oxford Economics“ ekonomistė Angel Talavera sako, kad augimui tikrai yra erdvės. Praėjusią savaitę Europos komisija padidino 2017 m. augimo prognozes iki 2,2 nuo gegužę prognozuoto 1,7 proc. augimo.
Pirmadienį išplatintame Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešime rašoma, kad ekonomikos augimas Europos regione, kuris apima tiek euro zona, tiek besivystančias valstybes Centrinėje ir Rytų Europoje, turi teigiamos įtakos visam pasauliui. Rašoma, kad optimistiškesnės prognozės taikomos spalio pasaulinei perspektyvai.
„Bloomberg“ kalbinti ekonomistai padidino šių metų augimo prognozes aštuonis kartus. Kaip rašoma „Bloomberg Economics“, prognozuojama, kad trečią ketvirtį augimas buvo spartesnis – padidėjo 0,6 proc. – nei buvo numatyta ilgalaikės perspektyvos prognozėse.
„Daugiau nei ketverius metus trunkant plėtrai, dauguma indikatorių rodo, kad euro zonos ekonomika yra maždaug ciklo viduryje, – teigė A. Talavera. – Pasibaigus netikėtam šokui, tikėtini dar keleri metai ekonomikos augimo.“
Europos centrinio banko valdybos narys Benoit Coeure‘as praėjusią savaitę teigė, kad balanso ir tvirtumo požiūriu, ekonomika yra geriausios būklės nuo 1999 m. euro atsiradimo, bet paragino vyriausybių įvesti daugiau eurą palaikančių reformų.
Ciklo kryptį lėmė ECB – sprendė skolų krizę, įvedė laisvą pinigų politiką. Tai įgyvendino Europos kompanijos ir namų ūkiai.
Kompanijų pelnas viršija vidutinius skaičiavimus, vartotojų pasitikėjimas didžiausias nuo 2001 m.
Šviesios perspektyvos euro regionui – ryškus kontrastas niūroms prognozėms Jungtinei Karalystei, kur neaiškumas po atsiskyrimo nuo ES trukdo investicijoms ir silpnina svarą. Šiemet Britanijoje 10-ies ir dvejų metų vyriausybės vertybinių popierių bazinis pelningumas sumažėjo iki 80 bazinių punktų, o Vokietijoje – padidėjo iki 110 punktų, tai rodo didesnį pasitikėjimo lygį didžiausioje Europos valstybėje.
Ir vis tik euro zonos žaizdos gilios. Produktyvumo augimas toli gražu neprilygsta 21 a. pradžioje buvusiam augimui, ketvirtadalis jaunų žmonių neranda darbo, o nedarbas regiono periferijoje – vis dar didesnis nei 10 proc., net išliekant esamam tempui.
Ir vis tik net ir esant tokioms optimistinėms prognozėms, augimas nesiekia pageidaujamo ECB tikslo – 2 proc.
Parama bendrai valiutai (nors ir kyla) dar nepasiekė 2007 m. lygio, įsigalėjo euroskeptiškos politinės partijos. Po rugsėjį vykusių rinkimų prieš eurą pasisakanti partija „AfD“ tapo trečia pagal dydį Vokietijoje. Populistinis judėjimas „Penkios žvaigždės“ Italijoje stiprėja prieš kitais metais vyksiančius rinkimus.
Sukrėsti euro zoną gali ir įvairūs politiniai žemės drebėjimai, pavyzdžiui, Katalonijos siekis atsiskirti nuo Ispanijos. Kaip pabrėžė ECB prezidentas Mario Draghis, pagrindinis rizikos šaltinis – vidiniai geopolitiniai sukrėtimai.
Siekdamas paremti ekonomiką, spalį ECB paskelbė, kad didžiąją ateinančių metų dalį supirkinės viešojo ir privataus sektoriaus skolas, o palūkanų nedidins dar ilgai, taip užtikrindamas pinigų politikos plėtrą.
Nedaug ženklų rodant kainų didėjimą, praėjusį trečiadienį „Nordea Bank“ teigė, kad nesitiki palūkanų didėjimo iki 2019 m. gruodžio, kai M. Draghis baigs eiti ECB prezidento pareigas.
Gamybos pajėgumo koeficientas artimas istorinio cikliškumo aukščiausiam lygiui, tai naudinga investicijoms ir darbui.
„Visi nauji indikatoriai <...> rodo, kad augimas tikrai turėtų būti didesnis, o tai manęs nenustebintų“, – praėjusią savaitę sakė ECB viceprezidentas Vitoras Constancio.
Net mokesčių politika gal įnešti savo indėlį. Griežtų taupymo priemonių šalininkė regione – Vokietija laukia mokesčių sumažinimo, kanclerei Angelei Merkel dirbant ketvirtą kadenciją. „Goldman Sachs Group Inc.“ Ekonomistai mano, kad biudžeto pozicija visame regione kitais metais sušvelnės.
„Yra pagrindo manyti, kad augimas euro zonoje gali toliau didėti 2018 m.“, – sakė ekonomistas, dirbantis „Credit Suisse“, kuris padidino augimo prognozes ateinantiems metams iki 2,5 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
