Po atviros aikštelės, kur atvykusieji į Senamiestį dažnai palikdavo automobilius, žeme glūdi gilią praeitį menančios Kauno kalėjimo liekanos. Dėl šioje teritorijoje planuojamo statyti Kauno jėzuitų gimnazijos daugiafunkcinio centro nuo vasaros pradžios kauniečiai turi galimybę stebėti archeologinius kasinėjimus. Kultūros paveldo departamento ir tyrimus vykdančių archeologų atstovai papasakojo apie tai, kas jau atrasta ir kokie darbai laukia ateinantį sezoną.
Praeityje užstatytame plote vėl išdygs pastatai
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiosios specialistės Rymantės Gudienės teigimu, kasinėjimams vykdyti 2017 m. birželio 28 d. yra išduotas Mokslinės archeologų komisijos leidimas. „Daugirdo gatvėje prieš toje vietoje planuojamas statybas tiriami archeologiniai objektai – rūsių kompleksas. Atrasti ir įtraukti į registrą septyni rūsiai buvo jau seniai, tačiau dabar atsirado proga detaliai ištirti statinių likučius“, – pasakojo paveldosaugininkė.
Nors mums įprasta toje vietoje matyti tuščią aikštelę, anksčiau, pasak R. Gudienės, plotas buvo užstatytas – tai liudija ir rūsiai, o netolimoje ateityje planuojama plotą vėl užstatyti. Tiesa, Mokslinės archeologų komisijos išvažiuojamasis posėdis spalio pabaigoje nurodė likusius kasinėjimus atidėti kitam tyrimų sezonui pavasarį, o mūrą uždengti ir konservuoti, apsaugoti nuo kritulių.
„Ištyrus objektus, teritorijoje bus statoma Kauno jėzuitų gimnazijos sporto salė. Naujojo pastato rūsyje archeologinės vertybės bus eksponuojamos“, – sakė specialistė.
Kasinėjimų vietoje daug radinių
Kasinėjimus vykdančios įmonės „Statybų archeologija“ direktorius Donatas Zubrickas patvirtino, kad atkasti XVI-XVII a. Kauno miesto kalėjimo rūsiai. „Prieš naujas statybas viskas turi būti iškuopta. Surenkami radiniai – gausu to paties laikotarpio keramikos. Yra ir numizmatinių radinių – monetų. Iki žiemos atidengtą plotą norime išsitirti, tada uždengti ir konservuoti“, – sakė archeologas.
Rūsiai yra valstybės paminklas – juos reikia saugoti nuo atmosferos poveikio. „Mūrą merkia krituliai, pašalus poveikis išeina dvigubas. Dėl to turime rūsius apdengti stogeliu, kad negautų tiesioginių kritulių, galėtų išsivėdinti ir pradžiūti. Tolesni tvarkybos darbai bus vykdomi kitais metais – rūsiai stiprinami, tvirtinami, kad būtų galima juos pritaikyti visuomenės reikmėms. Aptariamoje vietoje, kuri priklauso jėzuitų gimnazijai, planuojama statyti gimnazijos daugiafunkcinį centrą“, – dėstė D. Zubrickas.
Laisvas plotas Senamiestyje – neįprasta
Praktiškai visa medžiaga, rasta kasinėjimų vietoje, yra XVI-XVII a. Labai nedaug – XIX-XX a. radinių. „Visi radiniai keliaus į Kauno miesto muziejų. Dalis jų pateks į fondus, kur bus tiriami, naudojami statistinei medžiagai sudaryti, o išraiškingesni – gražūs kokliai ar visas susiklijavęs puodas, retesnės monetos – į ekspoziciją, kad žmonės galėtų pamatyti, kas rasta archeologinių tyrimų metu“, – radinių likimą nupasakojo „Statybų archeologijos“ vadovas.
Kasinėjama teritorija kažkuriuo metu, pastatams praradus savo paskirtį, buvo apleista ir ilgai neužstatyta. „XIX a. Kauno planuose ši vieta tiesiog pažymėta žalia spalva, praktiškai čia buvo sodas. Įdomus atvejis – laisvas plotas Senamiestyje juk tikrai geidžiamas. Nežinau, kokios istorinės aplinkybės nulėmė tokį užstatymą“, – stebėjosi D. Zubrickas.
Kasinėjimų eigą lemia orai
Jo manymu, kasinėjimai šiemet dar vyks iki gruodžio vidurio. „Žiūrėsim, kaip orai duos. Rugsėjį ir spalį turėjome rekordinį kritulių kiekį – tai tikrai nepadeda, bet bandome tvarkytis. Neblogai sekasi, tačiau kas žino, jei pradės smarkiau lyti. Jau dabar krituliai sunkiai geriasi į žemę – džiaugiamės, kad kitą savaitę pranešė geresnį orą“, – oro ir darbų ryšį nagrinėjo archeologas.
Mokslininkų brigada stengsis per tą gerąją savaitę kuo daugiau nuveikti: „teritorijai pradžiuvus mėginsime judėti į priekį su uždengimu, ruoštis kitam sezonui. Kol nėra šalčio, tol iš esmės viskas gerai, pavojaus nėra“, – sakė D. Zubrickas.
Džiugina gimnazijos pozicija
Archeologinis sezonas prasideda antroje kovo pusėje – balandžio pradžioje. Netikėtai užsitęsusi žiema, kaip pasitaiko Lietuvoje, gali pareguliuoti sezono rėmus. „Darbus turėtume baigti iki vasaros, o tuomet prasidės centro statybos. Iš tikro, labai džiugu dirbti su šiais užsakovais. Kauno jėzuitų gimnazija turi teisingą požiūrį į paveldą, jo išsaugojimą“, – mokyklą gyrė specialistas.
Anot jo, visi rūsiai – jų sienos, grindiniai, rasti archeologinių tyrinėjimų metu, bus išsaugoti, kad ten dirbantys ir besimokantys žmonės turėtų betarpišką santykį su Kauno istorija. „Jie galės ne tik iš vadovėlių žinoti istoriją, bet ir ją matyti, tiesiogiai prisiliesti. Džiugu, kad projekto sprendiniai orientuoti į architektūrinės vertybės išsaugojimą“, – šviečiamąją išsaugotos architektūrinio paminklo vertę įžvelgė pašnekovas.
