Tokio lietingo rugsėjo kai kuriuose Lietuvos regionuose , anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, nebuvo 50 metų. Įprastu tikrai nepavadintum ir spalio.
Pavyzdžiui, Vilniuje spalį krituliai daugiau nei dvigubai viršijo įprastą normą, DELFI informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas. Šią informaciją patvirtina ir Vilniaus universiteto meteorologijos stotyje surinkti duomenys, kuriais remiantis, spalį lijo 2,4 karto daugiau nei pastarųjų metų vidurkis.
Turėjome išskirtinius metus
„Tam tikri mėnesiai tam tikrais metais būna, iš tiesų, labai lietingi, kritulių būna labai daug. Tačiau šių metų išskirtinumas – du mėnesiai iš eilės buvo labai lietingi, o rytų Lietuvoje – net trys. Spalį kritulių buvo daug, rugsėjį buvo daug, rytų Lietuvoje – dar ir rugpjūtį – daug“, – pripažino D. Valiukas.
Klimatologo teigimu, vidurio, vakarų ir šiaurės rytų Lietuvos dalyse kritulių kiekis šį rugsėjį buvo rekordinis per 50-ies metų laikotarpį.
„Lietuvoje spalį vidutiniškai būna 66 mm, Vilniuje – 55 mm kritulių, bet šiemet Trakų Vokės meteorologijos stotyje registruota 125 mm kritulių. Na, daugiau nei dvigubai daugiau“, – įvertino pašnekovas. Anot jo, tai – neabejotinai neįprasti orų pokyčiai.
Paaiškino, kas nulėmė tokius orus
„Visa tai nutiko dėl to, kad tiek rugsėjį, tiek spalį Lietuvos orus lėmė cikloninės cirkuliacijos. Cikloniniai orai slinko nuo Atlanto, jie ir nešė tą drėgmę. Tai buvo skirtingi ciklonai, vienas po kito, galima sakyti, ciklonų serija“, – aiškino D. Valiukas. Anot jo, faktorių, kurie išprovokavo būtent aptariamus ciklonus, yra labai daug, tačiau bene didžiausią įtaką tam daro Atlanto vandenyno temperatūra. Esą, kuo oras šiltesnis, tuo daugiau galimybių susidaro drėgmei išlaikyti. Tokia pati lemtis teko visam regionui.
„Jei prisimintume vasarą, kai pas mus lietaus buvo pakankamai, drėgna, tai Pietų Europoje vyravo karščiai. Tie ciklonai slinko per mūsų regioną, kitur tai nebuvo pastebima“, – kalbėjo pašnekovas.
Turi idėją, ką daryti su gausiu lietumi
Paklaustas, ar toks kritulių kiekis, žvelgiant klimatologiškai, nėra pavojingas, D. Valiukas tikino, kad daugiausiai nuostolių patiria ūkininkai. „Gausūs krituliai užsitęsė, dirva persisotinusi ir vandeniui paprasčiausiai nebėra kur dėtis. Paprastai jis po truputį susigeria, filtruojamas. Dabartiniu atveju, tai tikrai nėra labai gerai“, – pripažino jis.
Pašnekovo teigimu, verta būtų kelti diskusijas, galbūt galime lietaus vandenį kažkaip surinkti ir jį panaudoti tuomet, kai įsivyrauja sausra. Gausūs krituliai daugiausiai problemų kelia didmiesčiuose – štai vasarą sostinė ne kartą tiesiog skendo, panaši situacija buvo susidariusi ir Kaune.
„Reikia arba keisti lietaus surinkimo sistemą ją platinant, arba žemose vietose įrengti rezervuarus, kur nutekėjęs vanduo galėtų būti sandėliuojamas. Tai – viena iš adaptacinių priemonių vykstant klimato kaitai. Kritulių intensyvėjimas, iš tikrųjų, yra labai ryškus. Be to, nors šiemet Lietuvoje to nebuvo, labai lietingus laikotarpius dažnai keičia sausi, tad vėliau tą, ką surinkome, galėtume panaudoti“, – kalbėjo klimatologas.
Kas laukia lapkritį?
Pasak D. Valiuko, cikloninė cirkuliacija rudeniui yra būdinga, tačiau lapkritį Lietuvoje esą jau turėtų būti sausiau. „Lapkritį, prognozuojama, kritulių kiekis turėtų būti artimesnis daugiametėms normoms. Jei pirmą savaitę daugiau kritulių dar numatoma, tai vėlesnėmis jų turėtų būti mažiau nei dabar ir mažiau nei įprastai šį mėnesį“, – aiškino specialistas.
Tiesa, tai dar nereiškia, kad nuo lietaus galėsime atsikvėpti. „Tikrai lis, bet lis nebe taip gausiai, nebe kasdien. Tas lietus turėtų normalizuotis, jei taip galima pasakyti, grįžti prie įprastinio kiekio“, – sakė jis.
Ateityje lietų dar įvertinsime
Anot D. Valiuko, nors šis ruduo buvo gana lietingas, panašių orų nebūtinai sulauksime ir kitąmet tuo pačiu metu. „Kadangi labai daug faktorių lemia cirkuliaciją, tai jei tik, pavyzdžiui, Šiaurės pusrutulyje kažkas šiek tiek pasikeis, viskas gali pakrypti kitaip“, – dėstė jis.
Tačiau, kalbant apie ilgąjį laikotarpį, Lietuva ir išliks lietaus šalimi, drastiškai sumažėti kritulių čia neturėtų, užtikrino specialistas. „Kritulių kiekis mūsų šalyje neturėtų mažėti, net numatomas tam tikras gausėjimas. Tiesa, nedidelis. Kalbant apie tai, Lietuva atsiduria gana palankioje situacijoje, lyginant su Pietų Europa, kur numatomas kritulių kiekio mažėjimas ir vandens deficitas. Taigi ateityje mes tikrai turėsime tokį turtą kaip vanduo, kurio trūks kitiems. Šia prasme mes tapsime, sakykime, paklausūs ir saugūs“, – liūdinčius dėl prastų orų guodė pašnekovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
