Spalio 14 d. istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje įvyko renginys, skirtas paminėti generolo Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines.
Vieni pirmųjų minėjimo iniciatorių – karo istorikas Algimantas Daugirdas ir Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas sugebėjo sutelkti gausų bendraminčių būrį. Tai puikus pavyzdys, kaip šlovingos LDK istorinės atminties puoselėjimas suvienija žmones ir įvairias organizacijas.
Dalyvavo spalvinga minia
Kauno renginys tapo visos Lietuvos renginiu, netgi tarptautiniu. Atvyko šimtai žmonių iš Vilniaus, Ukmergės, Šiaulių, Telšių, Plungės, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Palangos, Zarasų ir kitų miestų, kad pagerbtų Lietuvos nacionalinio didvyrio Tado Kosciuškos atminimą. Kolekcininkas Jacek Jaworski iš Lenkijos atvežė XVIII-XX a. lietuviškos karinės ekipuotės kilnojamą parodą. Eksponatus buvo galima apžiūrėti Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje.
Renginys prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena, kuriai vadovavo Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Istorinėje Kauno pilies teritorijoje nuaidėjo 3 senovinio pabūklo salvės, dedikuotos generolui T. Kosciuškai, Lietuvai ir Kaunui. Lietuvos ir karo istorijos mylėtojai iš daugiau nei 16 organizacijų, nemažai – pasipuošę XVIII a. pab. – XIX a. pr. lietuvių, totorių, lenkų karine ekipuote, miestiečiai ir svečiai, nešini valstybinėmis bei istorinėmis vėliavomis, skambant VĮ Marijampolės miškų urėdijos medžioklės ragų ansamblio (vadovas Audrius Pučinskas) atliekamiems maršams, žygiavo nuo Kauno pilies iki šv. Jurgio Kankinio bažnyčios.
Šv. Mišias už generolą T. Kosciušką aukojo Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės atminties organizacijų vyriausiasis kapelionas, Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas ir Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr.kun. Saulius Paulius Bytautas.
Po mišių aukos karo istorikas Eduardas Brusokas skaitė pranešimą „Generolas Tadas Kosciuška – tautų laisvės kovotojas“. Parodą pristatė kolekcininkas, istorijos mylėtojas Jacek Jaworski (Lenkija). Tarp gausiai susirinkusių dalyvių buvo daug dabartinės kariuomenės karininkų, jaunieji Povilo Plechavičiaus licėjaus kadetai, šauliai – tai ypač prasminga minint talentingo karvedžio mirties metines. Nusipelnę asmenys buvo apdovanoti visuomeninių organizacijų įsteigtais T. Kosciuškos vardo garbės medaliais ir kryžiais.
Išlydėjimui – didelės iškilmės
T. Kosciuška mirė Šveicarijoje, Solothurn mieste 1817 m. spalio 15 d. Dabar ten veikia jo vardo muziejus. Žymus pamokslininkas, vyskupas, sukilimo dalyvis Mykolas Pranciškus Karpavičius savo pamokslinėje kalboje Vilniuje 1794 m. birželio 25 d. išlydint Vilniaus vaivadijos liaudies kariuomenę į karą tarė žodžius, kurie puikiai apibūdiną T. Kosciuškos gyvenimo tikslus: „…tautos šlovei, tėvynės laimei, piliečių laisvei“.
Generolo T. Kosciuškos mirtis buvo paminėta gedulingomis iškilmėmis visoje Lietuvoje. Visų luomų katalikai, reformatai, totoriai, žydai susirinko į savo šventyklas ir atidavė pagarbą „liaudies tėvui“, „žmoniškumo draugui“, „laisvės bei Respublikos gynėjui“, kuris neleidęs lietuviams „be garbės pražūti“. Lietuvos bajorų vardu Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje per iškilmes kalbėjo Mykolas Riomeris: „Broliai! Lietuviai! Stovime prie kapo, sukurto mūsų nemirtingajam Tadui Kosciuškai atminti. Tikra meilė – kitas amžių nesunaikinamas paminklas – yra vienintelė jam skiriama mūsų pagarba, kuri brolių sielose niekada nesiliaus gyvavusi. Paliko jis mūsų tautai garbę ir pasididžiavimą. Lietuvoje gimęs bajoras kovojo už tėvų žemės laisvę ir vientisumą. Ilsėkis amžinai tautiečių širdyse!“.
Įvairių tautų pripažintas karvedys
1819 m. T. Kosciuškos palaikai buvo parvežti iš Šveicarijos ir iškilmingai perlaidoti Krokuvoje, Vavelio katedroje, greta valdovų karstų. T. Kosciuška – generolas, Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinis didvyris, Šveicarijos ir Prancūzijos garbės pilietis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės karo inžinierius, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), vyriausiasis ATR 1794 metų sukilimo vadas. T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.
Kosciuškos vardu pavadintas aukščiausias Australijos kalnas (angl. Mount Kosciuszko). Jo atminimas įamžintas Jungtinėse Amerikos Valstijose: greta Aliaskos yra Kosciuškos sala (angl. Kosciusko Island), Indianos valstijoje – Kosciuškos grafystė (angl. Kosciusko County), Misisipės valstijoje – Kosciuškos miestelis (angl. Kosciusko). Daugelyje šalių stovi paminklai generolui T. Kosciuškai.
