Prieš kelis mėnesius pasklidusi žinia apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo skenuoti būsto nuomos skelbimus subruzdino šios rinkos dalyvius. Panašu, kad jau greitai pajamas slepiantiems gyventojams tai daryti taps kur kas sudėtingiau.
Kaip DELFI pasakojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis, šiuo metu sprendžiama dėl nekilnojamojo turto (NT) nuomos modelio prototipo plėtros ir modifikacijų.
Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktorius Rimas Kirdulis sakė, kad iš esmės pritaria šiai VMI iniciatyvai, tačiau įspėjo ir apie grėsmes.
„Lietuviai yra kūrybinga tauta, – svarstė jis. – Galbūt bus stengiamasi nepublikuoti tos informacijos ir, pavyzdžiui, per bendradarbius ar pažįstamus rasti nuomininkų.“
Pasigedo 17 mln. eurų
Būsto nuomos skelbimų skenavimu užsiima praėjusių metų viduryje įsteigtas VMI analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centras.
V. Buginskis pasakojo, kad viena pagrindinių šio centro užduočių – metodikų, užtikrinsiančių dideliu mokesčių vengimu pasižyminčių verslo sektorių skaidrinimą, suformavimas.
„Tai daugialypis procesas, susidedantis iš skirtingų etapų, kuriuose tiek atliekami matematiniai skaičiavimai, tiek vertinama mokesčių mokėtojų elgsena, tiek analizuojamas ekonominę veiklą konkrečiame sektoriuje reglamentuojantis teisinis reguliavimas“, – dėstė jis.
V. Buginskis pažymėjo, jog gyventojų, kurie gauna NT nuomos pajamas, tačiau jų nedeklaruoja ir nesumoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), identifikavimo metodikos suformavimas taip pat yra viena iš veiklos krypčių.
„Kalbant apie NT nuomos sektorių, sudarytas pirminis modelis yra tik prototipas, kurio tinkamam įgyvendinimui reikalingi papildomi duomenų šaltiniai ir teisės aktų pakeitimai.
Modeliuojant šį prototipą, NT skelbimų analizė buvo atlikta už 2016 metus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtų 16–17 mln. eurų suma yra tarpinis uždavinio sprendimo rezultatas, gautas darbo metu pritaikius vieną iš sukurtų modelių, todėl turėtų būti vertinamas labai atsargiai, kadangi tobulinant modelį, gali kisti.
Šie labai preliminarūs skaičiai gauti atlikus teorinį 2015 ir 2016 metų duomenų palyginimą. Minėta suma yra galima bendra potencialiai nesumokamų mokesčių suma, tuo metu iš 4 tūkst. identifikuotų asmenų galima tikėtis surinkti virš 1 mln. eurų.
Daroma prielaida, kad įrodžius mokesčių vengimo atvejį, gyventojas sumoka pagal jo savivaldybėje atitinkamu laikotarpiu skelbtą vidutinė nuomos rinkos kainą, o nuomos terminas prilyginamas 9 mėnesiams. Nuo šios sumos turėtų būti sumokėta 15 proc.“, – aiškino VMI atstovas.
V. Buginskis pridūrė, kad vertinti šių metų duomenis ar daryti preliminarias apibendrinančias išvadas kol kas yra per anksti, kadangi tais atvejais, kai būstas nuomojamas neįsigijus verslo liudijimo, GPM už einamuosius metus turi būti deklaruotas ir sumokėtas iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Praėjusiais metais VMI gavo 421 pranešimą dėl galimai vykdomos nelegalios nekilnojamojo turto nuomos veiklos, šiais metais, tokių pranešimų jau gauta 231.
Stebi ir dabar
V. Buginskis taip pat paaiškino, kad lygiagrečiai kuriamai metodikai, VMI taiko kontrolės ir stebėsenos priemones NT nuomos sektoriaus priežiūrai, kadangi jis pajamų neapskaitymo požiūriu vertinamas kaip rizikingas, todėl analizuoja NT registro duomenis (gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektus), vertina gautus pranešimus dėl nelegalios nuomos, nagrinėjama interneto informacija.
„Tai leidžia identifikuoti tuos asmenis, kurie galbūt nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų bei mokesčių.
Kilus įtarimams, jog galbūt būstas yra nuomojamas nesumokant priklausančių mokesčių, VMI prioritetą teikia komunikacijai su mokesčių mokėtoju – jis informuojamas apie VMI kilusius klausimus, kviečiamas pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių“, – sakė jis.
V. Buginskis teigė, jog tai yra įprasta VMI praktika, kuria siekiama išaiškinti mokestines prievoles pamiršusius būsto nuomotojus.
„Pastebime, jog tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokestinės prievolės liko neįvykdytos, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas.
Praėjusiais metais, VMI taikytų stebėsenos veiksmų metu įvykdyti 306 pokalbiai dėl pajamų neapskaitymo ir neregistruotos veiklos. Po informavimo pateikti ar patikslinti deklaracijas, papildomai deklaruota GPM suma siekė 30,87 tūkst. eurų“, – informavo VMI atstovas.
Jo duomenimis, praėjusiais metais VMI gavo 421 pranešimą dėl galimai vykdomos nelegalios nekilnojamojo turto nuomos veiklos, šiais metais, tokių pranešimų jau gauta 231.
Skenuos daugiau portalų
V. Buginskis dar papasakojo, kad iki šiol nuomos skelbimų skenavimas vyko tik viename portale – skelbiu.lt.
„Šis portalas buvo pasirinktas kaip vienas populiariausių. Tačiau kalbant apie NT nuomos modelio prototipą taip pat sprendžiama dėl taikomo metodo plėtros, modifikacijų – taigi ir dėl kitų interneto portalų įtraukimo į analizę, tačiau tam svarbu išgryninti ir suderinti technologiją“, – sakė jis.
Pašnekovas aiškino, kad skelbimų interneto portaluose skenavimas yra viena iš galutinio rezultato dedamųjų dalių – tai matematinis modelis, padedantis nustatyti gyventojus, kurie galbūt nuomoja NT ir nedeklaruoja GPM bei įvertinti potencialiai nesumokėtą šio mokesčio sumą.
„Visiškai suformuota mokesčių vengimo rizikų identifikavimo ir suvaldymo metodika NT nuomos srityje apims ir rekomendacijas dėl galiojančių teisės aktų pakeitimų, taip pat pasiūlymus, kaip didinti NT nuoma užsiimančių gyventojų mokestinį sąmoningumą bei stiprinti jų mokestinę moralę.
Taigi kalbame ne tik apie technologinių priemonių taikymą nustatant galbūt mokesčių vengiančius gyventojus, bet ir apie teisinės bazės korekcijas bei mokesčių mokėtojų elgsenos formavimą, siekiant pašalinti priežastis, o ne „kovoti“ su pasekmėmis“, – pasakojo V. Buginskis.
Vilniuje būstą nuomojantys asmenys per metus turi sumokėti 684 eurus mokesčių. Tuo metu Klaipėdoje nustatytas vos 1 euro mokestis.
Ne tik botagas, bet ir meduolis
LNTAA direktorius R. Kirdulis sutiko, kad būsto nuomos rinką reikia skaidrinti.
„Vienas iš būdų – skelbimų skenavimas. Jis gali būti naudojamas ne tai, kad pagauti, bet prevenciškai informuoti žmones, kad jie turi išsiimti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad VMI jau šiuo metu turi galimybių atfiltruoti žmones, kurie turi tris ir daugiau gyvenamosios paskirties objektų.
„Kartu su skelbimais, bus galima skambinti juose esančiais telefono numeriais, klausti kaip sekasi. Taip pat, gali būti modeliuojamas slapto pirkėjo pasirodymas, aiškinantis ir siekiant sužinoti, kokiu pagrindu viskas daroma, ar žmogus turi pažymėjimą, ar planuoja mokėti mokesčius“, – svarstė R. Kirdulis.
Vis dėlto jis pastebėjo, jog viskas lengva atrodo tik teoriškai.
„Bus daug ginčų. Lietuviai yra kūrybinga tauta. Galbūt bus stengiamasi nepublikuoti tos informacijos ir, pavyzdžiui, per bendradarbius ar pažįstamus rasti nuomininkų“, – sakė jis.
LNTAA direktorius pastebėjo, kad VMI galėtų savivaldybėms rekomenduoti mažinti jų nustatomas verslo liudijimų kainas.
Pavyzdžiui, Vilniuje būstą nuomojantys asmenys per metus turi sumokėti 684 eurus mokesčių. Tuo metu Klaipėdoje nustatytas vos 1 euro mokestis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
