Beprotišku greičiu šonu slystančiam automobiliui suvaldyti reikia ne tik puikių vairavimo įgūdžių, bet ir šaltakraujiškos koncentracijos.
Vienas netinkamas judesys – ir varžybos gali būti baigtos. Dėl to pilotai patiria ypač didelį spaudimą varžybų metu – norisi ne tik džiuginti žiūrovus kvapą gniaužiančiu važiavimu, bet ir kopti į turnyrinės lentelės viršų. Šiandien apie šonaslydžio (drifto) kasdienybę – iššūkius, pergales ir įvykius – kalbame su šiuo metu lyderio pozicijas Lietuvos drifto čempionate ginančiu pilotu Mantu Kulvinsku.
– Kada susidomėjai driftu? Kodėl pasirinkai būtent šią autosporto šaką?
– Kažkada pamačiau „BMW“ gerbėjus, besisukinėjančius aikštelėse, piešiančius „saulutes“ ir pabandžiau pats. Man pasirodė labai smagu. Tuo metu net nežinojau, jog yra tokia sporto šaka kaip driftas. Vėliau po truputį įsibėgėjau, viską išmokau pats. Ši sporto šaka smagi tuo, jog slysdamas šonu išreiški save. Matosi, kurie sportininkai mėgsta agresyvų ar greitą vairavimo stilių. Ir ne viską lemia automobilis – daug priklauso nuo vairuotojo įgūdžių.
– Su kokiais iššūkiais susidūrei karjeros pradžioje? Kokie būtų Tavo patarimai pradedantiesiems?
– Pagrindinis iššūkis turbūt daugeliui bus tas pats – finansai. Reikia labai teisingai ir apgalvotai juos paskirstyti – pasirinkti tinkamas padangas, variklį ar automobilio pakabą. Šiais laikais jau viskas yra išrasta ir apkalbėta tūkstantį kartų, tiesiog kiekvienas renkasi sau geriausią variantą ir bando driftinti. Šiuo metu mano automobilis – „BMW“ e30 su japonišku varikliu „2 JZ“. Tokį variklį pasirinkau, nes jis yra vienas patikimiausių – gali „išspausti“ daug arklio galių ir ilgai važiuoti. Be to, jo priežiūra paprasta.
– Su kokiomis kasdienėmis problemomis pats susiduri?
– Kasdienės problemos paprastos: kaip suderinti darbą, laisvą laiką ir paruošti automobilį kitoms varžyboms. Kartais atrodo, jog para neturi tiek valandų, kiek reikia. Driftas yra labai greitai ir smarkiai besikeičiantis sportas, reikia suspėti adaptuotis.
– Kaip pasikeitė ši sporto šaka per pastaruosius metus? Kaip vertini šiuos pokyčius?
– Nuo tada, kai pradėjau (turbūt prieš 8 m.), ir dabar profesionalus driftas skiriasi kaip diena ir naktis. Tai labai greitai tobulėjantis sportas: naudojamos vien „semislick“ tipo naujos padangos, mašinų galingumas skaičiuojamas 1000 AG, o bolidas „kimba“ su kelio danga kaip lenktynių automobilis. Perkrovos automobiliui yra beprotiškai didelės, o ir vairuotojui reikia neeilinių įgūdžių. Jeigu reikėtų dabar pradėti važiuoti su profesionalais, gerai pagalvočiau, ar sugebėčiau į juos lygiuotis. Kadangi pataikiau ant „augančios drifterių bangos“, tai esu dabar ten, kur esu (šypsosi).
– Kaip vertini savo, kaip piloto, tobulėjimą?
– Labai sunku ir nemėgstu kalbėti apie save. Geriausiai parodo rezultatai, kadangi šiais metais jų yra nemažai, sakyčiau, tobulėju. O tobulėjimui ribų nėra, kaip mes visi žinome (šypsosi).
– Kurios varžybos šiais metais buvo sudėtingiausios, o kurios praėjo lengviausiai?
– Sunkiausios buvo Estijoje, turėjome labai netikėtų bėdų su automobiliu. Lemiamu momentu netikėtai sugedo generatorius ir tiesiog pasukti elektrinį vairo stiprintuvą be generatoriaus krovimo tapo neįmanoma, dėl to pralaimėjau kovą. Dar bandžiau važiuoti, kiek galėjau, bet iškritau iš varžybų. Dar dabar riešą suskausta kartais.
Lengviausių varžybų nėra – visos jos savaip sunkios: tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Veikia ir karštis automobilyje, ir sėkmės nebuvimas. Negalėčiau išskirti lengviausių. Nebent maloniausias – tai pirmas Baltijos šalių čempionatas Rygoje, kur laimėjau antrąją vietą.
– Koks pasiekimas yra pats svarbiausias?
– Turbūt svarbiausias, tai laimėta „EEDC“ (Rytų Europos drifto čempionato) pirmoji vieta Kačerginėje. Visiškai to nesitikėjau, nes iš pradžių labai bijojau trasos, bet baimę įveikiau ir įsidrąsinau. Tai tapo viena smagiausių trasų, kur man dažniausiai gerai sekasi.
– Pelnei daug apdovanojimų. Kaip manai, kas lemia Tavo sėkmę?
– Nepasakyčiau, kad aš apdovanojimų labai daug pelniau, bet manau, kad sėkmę lemia keli svarbūs dalykai, be kurių neapsieičiau: gera komanda, negendantis automobilis ir stabilus vairavimas (ne tik automobilio, bet ir paties savęs „vairavimas“). Svarbiausia ramiai ir užtikrintai važiuoti.
– Koks naujas iššūkis Tavęs laukia priešaky?
– Kalbant apie varžybas, didžiausias artėjantis iššūkis – „Braliukų mūšis“, kur reikia apginti pirmą poziciją bendroje Lietuvos drifto čempionato įskaitoje ir antrą vietą Baltijos šalių čempionate. Tai bus psichologiškai sunku, nes klaidų daryti negalima – jos gali lemti visą sezono rezultatą.
Taip pat laukia svarbus renginys rugpjūčio 15 d. „All United“ Kačerginėje, kurį drifto pilotai organizuoja padėti vėžiu sergantiems vaikams, globojamiems paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“. Žadame smagią treniruotę, gerų įspūdžių žiūrovams ir tikimės, kad surinksime nemažai lėšų.
– Kodėl prisidedi prie „All United“ iniciatyvos?
– Mintis paprasta. Kiekvienas žmogus turi daryti gera kitiems ir padėti sunkiau ar su liga gyvenantiems žmonėms – ypač mažiems vaikams. Juk jie yra mūsų ateitis. Kartais daryti gera yra labai paprasta ir be galo malonu. O kai dar susiburia būrys žmonių ir bendraminčių, viską įgyvendinti tampa smagiau ir lengviau. Lietuvos drifteriai visus norinčiuosius kviečia atvykti į renginį – žmonių gerai praleistas laikas virs didžiausia pagalba vėžiu sergantiems vaikams. Kartais sunkiems gyvenimo posūkiams įveikti reikia ne tik greičio, bet ir kitų pagalbos.
