Praėjusių metų rugsėjo mėnesį į Jonavos polikliniką dėl karščiavimo kreipėsi moteris. Pastebėjus erkinio encefalito požymius, buvo nuspręsta ją guldyti į arčiausiai esantį Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyrių. Moteris prisipažino, jog nuo erkinio encefalito ji yra tinkamai pasiskiepijusi, tačiau atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog moteris užsikrėtusi būtent erkiniu encefalitu.
Vienas iš moterį gydžiusių medikų, suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyriaus gydytojas Liucijus Ambraška, sako, jog tai pirmas toks atvejis šioje ligoninėje. Moteris paguldyta su visais įprastais erkinio encefalito požymiais.
Jis pridūrė, jog moteris buvo paskiepyta pagal visas taisykles – ji buvo pasiskiepijusi, o po kelių metų atlikusi revakcinaciją.
Nustačius erkinį encefalitą moteriai buvo paskirtas įprastas gydymas. Pasak L. Ambraškos, pats gydymas visai nesiskyrė, nors moteris ir buvo skiepyta.
„Mes atlikome tyrimą, kuris parodė, jog moters kūne atsiradę ne IgM, o IgG antikūnai. Tai reiškia, jog organizmas jau buvo susidūręs su ligos sukėlėju. Atlikus papildomus tyrimus, dėl kitų infekcinės ligos sukelėjų gavome neigiamus atsakymus. Ir tik po kurio laiko atsirado pirminiai IgM antikūnai, kurie leido tiksliai nustatyti, jog moteris užsikrėtusi būtent erkiniu encefalitu“, – sako L. Ambraška.
Paklausus, kaip tai galėjo nutikti, medikas sako, jog kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra labai savita, todėl skiepų nuo erkinio encefalito veiksmingumas yra apie 98-99 proc. Dėl šios priežasties, visada išliks bent vienas procentas žmonių, kurie dėl savo imuninės sistemos, amžiaus, ligų, bus mažiau paveikūs skiepams.
„Niekas neteigia, jog vakcina yra šimtaprocentinė. Visur yra bent vienas nesėkmės procentas. Švedai, tyrinėdami skiepų veiksmingumą pastebėjo, jog su amžiumi žmogaus kūne mažėja antikūnų skaičius, tai gali būti priežastis, kodėl net pasiskiepijus vienas kitas žmogus vis tiek užsikrečia“, – sako L. Ambraška.
Prof. Arvydas Ambrozaitis, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovas, sako, jog vakcinos efektyvumas, griežtai laikantis visų gamintojo rekomendacijų, yra virš 95 proc. Pasak profesoriaus, medicinoje šimtu procentu nebūna nieko, net operuodamas apendicitą medikas negali būti garantuotas, jog pacientas pasveiks. Vienas procentas miršta ir nuo apendicito. Įtaką vakcinos efektyvumui gali daryti tiek amžius, tiek nusilpusi imuninė sistema.
Užbėgdamas už akių samprotavimams, jog vakcinacija yra „blogis“, L. Ambraška pateikia austrų pavyzdį, kuomet šalyje įvedus nemokamą skiepijimą nuo erkinio encefalito, tris kartus daugiau piliečių turinčioje šalyje, per metus užfiksuojami vidutiniškai 15 ligos atvejų.
Medikas tikina, jog nereikia susikoncentruoti į vieną procentą nesėkmės, o džiaugtis 99 proc. laimėjimų, ypač turint omenyje, jog Lietuva yra endeminėje (palankioje plisti) zonoje. Būtent skiepai šiuo metu yra pati efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito. Be to, visuomenės požiūriu skiepai leidžia sutaupyti daug lėšų, nes vakcinacija pigesnė nei gydymas.
Moteris ligoninėje praleido 94 paras. Pasak L. Ambraškos, dabar moteris jaučiasi gerai, šalutinių padarinių nejaučia.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, iki šių metų birželio pirmos dienos erkiniu encefalitu (EE) užsikrėtė jau 21 žmogus. Praeitais metais tokiu laiku buvo užfiksuoti 25 atvejai. 2016 metais užfiksuoti 633 EE atvejai, tai yra 90 proc. daugiau nei 2015 metais.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
