Ketvirtadienį, minint Mindaugo karūnavimo dieną, prieš Centrinį Kauno paštą oficialiai atidengta 2,4 metrų aukščio bronzinė pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra.
Įsteigti apdovanojimai
Simboliška, kad laisvame Kaune, Laisvės alėjoje šiandien atidengta skulptūra vienam geriausių laikomu miesto burmistrų J. Vileišiui, kuris Laikinosios sostinės burmistru buvo 1921-1931 m., taip pat yra Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras.
Šiam burmistrui atminti Kaunas yra įsteigęs J. Vileišio apdovanojimų medalį, Kauno rotušėje įrengtas J. Vileišio memorialinis kambarys.
Miesto meras Visvaldas Matijošaitis pažymėjo, kad versle Vileišio pavardė irgi žinoma: „Tarp verslininkų, Petro Vileišio (burmistro brolio) apdovanojimas yra pats didžiausias įvertinimas, todėl labai apsidžiaugiau, kai tapus meru, žmonės ėmėsi iniciatyvos pagerbti J. Vileišį ir papuošti miestą jo skulptūra“, – teigė miesto meras.
Renginio metu, V. Matijošaitis įteikė Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotus medalius paminklo kūrėjams ir skulptoriui – už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį apdovanoti šie asmenys: paminklo iniciatorius Arūnas Povilas Paliulis, asociacijos „Vileišių fondas “ pirmininkas, beje ir J. Vileišio proanūkis – verslininkas Gediminas Tursa bei skulptorius Kęstutis Balčiūnas.
Iš JAV atvyko dukra
Renginyje dalyvavo ir J. Vileišio giminaičiai, tarp jų ir iš JAV atvykusi dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė bei jau minėtas Lietuvoje gyvenantis proanūkis Gediminas Tursa, taip pat aštuoni anūkai. Prie Centrinio pašto susirinko keli šimtai žmonių, visi kartu su soliste Sandra Lebrikaite ceremoniją pradėjo Lietuvos Respublikos himnu. Paminklą pašventino prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas.
R. Vileišytė-Bagdonienė džiaugėsi rezultatu ir dėkojo paminklo kūrėjams. „Dėkoju, kad pagerbėte mano tėtį. Pagerbtas tas, kuris sau jokios garbės neieškojo. Ypač dėkoju išeiviams, kurie šį sumanymą pradėjo bei, žinoma, įgyvendintojams“, – teigė R. Vileišytė-Bagdonienė.
Susirinkusiesiems ji pasakojo, kad J. Vileišis 1921 m. buvo ką tik grįžęs iš Amerikos, kur praleido 1,5 m. rinkdamas pinigus – platindamas paskolos lakštus, kad surinktų pinigų atsistatančiai Lietuvai. „Jam gerai pavyko, surinko daugiau kaip 1 mln. dolerių. Jis taip pat padėjo pagrindus, kad Amerika Lietuvos valstybę pripažintų juridiškai „de jure“. Grįžus į Lietuvą jo paprašė tapti Kauno miesto burmistru, mano tėvas niekad neatsisakė tarnauti Lietuvai, miestui, žmonių gerovei. Aišku, sutiko. Per trumpą laiką, galima sakyti, jis sutvėrė Kauną, nes tai buvo nepaprastai apleistas miestas: Laisvės alėjoje buvo mediniai šaligatviai, palijus nuo lentų vanduo šliūkštelėdavo praeiviams ant kojų. Šis paminklas vaizduoja mano tėtį žengiantį pirmyn, visuomet nusiteikusį gerai ir pasiruošusį dirbti žmonėms. Tokį jį ir prisimenu“, – kalbėjo R.Vileišytė-Bagdonienė.
Proanūkis G. Tursa prisiminė savo prosenelio J. Vileišio pasakytus žodžius: „Gyvenkime Lietuvai, o ne iš Lietuvos.“ – Manau, šie žodžiai itin aktualūs šiandien. Linkiu visiems žmonėms, politikams, kad pirmiau rūpintųsi Lietuva, o ne savimi”, – sakė G. Tursa.
Renginio vedėjas ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius šventėje pakartojo J. Vileišio kadais ištartus žodžius: „Aš patsai ir mano amžiaus žmonės gali jaustis be galo laimingais, kad mums teko pragyventi tie ilgi pasikeitimo etapai, po kurių iš užmaršties, pavergtos ir niekinamos tautos, išaugome sau žmonėmis, su drąsia pretenzija reikštis šiame pasaulyje ir tarti lygiai su kitais savo žodį, kaip laisvi su laisvais ir mes judinom žemę!“, – citavo K. Ignatavičius.
Žengiantis pirmyn
Vokietijoje išlietas skulptoriaus Kęstučio Balčiūno 2,4 m kūrinys atspindi istorinę asmenybę užtikrintai žengiančią pirmyn, tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir autentišku portfeliu.
J. Vileišis pasitinka praeivius su jam būdingais aksesuarais – galvą dengiančiu cilindru, lazdele ir savuoju portfeliu.
Istorikų teigimu, J. Vileišiui einant burmistro pareigas vyko intensyvi Kauno miesto plėtra iš senojo miesto branduolio – Senamiesčio – į Naujamiestį, Žaliakalnį, Aleksotą, Šančius ir kitus priemiesčius. Šį istorinį laikmetį bene labiausiai reprezentuoja tuo metu susiformavęs kaunietiškos modernistinės architektūros stilius, 2015 m. įvertintas ir visos Europos mastu, suteikiant šiam reiškiniui Europos paveldo ženklą.
Vienu pagrindinių tarpukario moderniosios architektūros perlų laikomi Centrinio pašto rūmai buvo statyti J. Vileišio vadovavimo miestui metu.
Po ceremonijos Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kauniečius iškilmingai palydėjo į Vytauto Didžiojo karo sodelį, kur vyko Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas ir suskambo šventinė varpų muzika.
