Ne paslaptis, jog miesto veidą pastaruoju metu aktyviai keičiantis ir gražinantis Kaunas sulaukia itin daug iš svetur atvykstančių žmonių dėmesio. Tikriausiai pastebėjote, miesto centre vaikštinėjant ne vieną grupelę japonų turistų. Žinoma, juos Kaune galima išvysti bene kasmet, tačiau šiemet čia besilankančiųjų svečių iš Rytų Azijos – skaičius, atrodo, gerokai išaugo.
Sužavėjo istorinis filmas
Japonų išmintis byloja: „netgi labai tolimas kelias prasideda nuo vieno vienintelio žingsnio”. Tačiau, kas paskatino tokį nemažą kiekį keliaujančiųjų iš Japonijos sukarti daugiau kaip 8000 kilometrų ir atvykti į Lietuvą?
„Vasara – turistų sezonas, kad Kaune padaugės japonų, mes tikėjomės. Vienas iš veiksnių, padaręs didelę įtaką tokiam nemažam jų plūstelėjimui į Kauną, yra istorinė japonų drama „Persona Non Grata” apie Japonijos diplomatą Chiune Sugihara, Antrojo Pasaulinio karo metais rezidavusį Kaune ir išgelbėjusį apie 10 000 žydų tautybės žmonių gyvybių iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos išduodamas jiems vizas į Japoniją, nors neturėjo tam jokios teisės”, – teigia turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.
Pasak jos, filmas nuo 2015 metų gruodžio keletą mėnesių buvo rodomas Japonijos kino teatruose. Nors ši drama iš tiesų buvo filmuota Lenkijoje, tačiau pagrindinis veiksmas inscenizuotas taip, kad atrodytų neva vykstantis Kaune. Atsižvelgiant į reitingus, filmas Japonijoje esą užėmė antrąją vietą pagal susidomėjimą ir nusileido tik Džeimso Bondo kino juostai.
„Tai iš tiesų galėjo turėti įtakos planuojant kelionę į Lietuvą. Japonų grupės į Kauną atvyksta jau ne vienerius metus, jų daugėja. Įdomu tai, kad vien Kaune esančiame muziejuje „Sugiharos namai” kasmet apsilanko maždaug 17 000 japonų”, – sako I. Pažereckaitė-Kalėdienė.
Moters teigimu, praėjusiais metais greta kitų turistinių vietų ir objektų japonams, mūsų mieste atsirado papildomas – Sugiharos maršrutas. Pasak turizmo skyriaus vadovės, Kaune yra daugybė vietų susijusių su šia istorine asmenybe. Tad japonų ir šio miesto ryšys – itin stiprus.
„Norėjome, kad žmonės, atvykę iš Rytų Azijos, atrastų kuo daugiau sąryšio tarp Lietuvos ir Japonijos. Ne tik jau minėtą muziejų „Sugiharos namai”. Tačiau jų troškimui pamatyti Lietuvą įtakos galėjo turėti keletas sudedamųjų veiksnių – filmas „Persona Non Grata”, žurnalistų iš Japonijos priėmimas Kaune, įvairių Lietuvos inicijuotų straipsnių pasirodymas Japonijoje, Lietuvos atstovo, reprezentuojančio mūsų šalį Japonijoje, atsiradimas ir daugelis kitų faktų”, – atvirauja I. Pažereckaitė-Kalėdienė.
Susipažįsta su Baltijos šalimis
Japonus pasisvečiuoti į Lietuvą esą atveža keletas mūsų šalies kelionių agentūrų. Taip pat atvykstamuoju turizmu esą užsiima ir estų kelionių organizatoriai. „Jeigu japonai renkasi keliauti grupėse, dažniausiai jų kelionės maršrutas susideda iš Baltijos šalių pažinimo. Pavyzdžiui, pirmiausia, jie gali nuvykti į Helsinkį, nes iš Tokijaus čia tiesiogiai skrenda lėktuvai. Po to keliautojai važiuoja per Estiją, Latviją, Lietuvą. Dažniausiai galutiniu jų kelionės tašku tampa Varšuva, iš kurios šie skrenda atgal”, – tikina I. Pažereckaitė-Kalėdienė.
Tačiau pasak jos, pasitaiko ir kitų atvejų: atskrendama į Varšuvą ir apkeliaujama Lietuva, Latvija bei Estija, o atgal skrendama iš Helsinkio. Toks maršrutas esą tarp japonų turistų yra labai dažnas.
„Kaune galima sutikti japonų, gyvenančių įvairiuose pasaulio kampeliuose: Honkonge, Singapūre, Kanadoje ar net Europos šalyse. Daugelis iš jų atkeliauja į Lietuvą autobusais, tačiau nevengiama atvykti į Lietuvą ir pavieniui. Didžioji dalis keliautojų iš Rytų Azijos atvyksta nuo balandžio iki spalio pabaigos. Tačiau šiemet palyginus su praėjusiais metais turistų iš Japonijos padaugėjo žiemą “, – sako Simonas Dovidavičius „Sugiharos“ fondo Diplomatai už gyvybę direktorius.
Jo teigimu, tai, kad japonai gausiai plūsta į Kauną, ir kitus Lietuvos miestus yra labai naudinga mūsų šaliai. Tai esą tik parodo, kad trys Baltijos valstybės tampa vis labiau civilizuotomis. Pasak S. Dovidavičiaus, japonai žino, kad čia galima atvykti, nesvarbu, kokia būtų keliaujančiojo socialinė padėtis – studentas, kuriam pakanka minimalaus komforto, pavyzdžiui, miegoti svečių namuose sumokant 10 eurų už nakvynę, ar žmogus, norintis kur kas daugiau – nakvoti prabangiame viešbutyje, – viskas gali būti pritaikyta pagal individualius poreikius. „Smagu, kad esame pajėgūs jiems pasiūlyti plačias turizmo paslaugų galimybes“, – džiaugiasi vyras.
Glaudus japonų ir Lietuvos ryšys
Paklausta apie tai, su kokiomis vietomis Kaune japonų turistai supažindinami, turizmo skyriaus vadovė prasitarė, kad kryptis – Nr. 1 neabejotinai yra muziejus „Sugiharos namai”, įsikūręs Juozo-Tumo Vaizganto gatvėje. Taip pat Čiurlionio muziejus, viešbutis „Metropolis”, geležinkelio stotis. „Toks maršrutas parinktas neatsitiktinai: Chiune Sugihara rezidavo savo name Žaliakalnyje, o kai turėjo išvykti iš Lietuvos, buvo apsistojęs „Metrololio” viešbutyje, kuriame tęsė vizų žydų tautybės žmonėms išdavimą. Kiek vėliau, artėjant išvykimo iš mūsų šalies valandai, žymusis diplomatas išdavė minėtas vizas ir Kauno geležinkelio stotyje. Visos šios vietos – simbolinės, todėl turistai iš Japonijos į jas vyksta apsižvalgyti, fotografuoja”, – pasakoja I. Pažereckaitė-Kalėdienė.
Taip pat, turizmo skyriaus vadovės teigimu, japonų turistai lankosi ir galerijose, kuriose atskleidžiamos glaudžios sąsajos su jų šalimi. Pavyzdžiui, „Velnių muziejus”. Jame eksponuojama keletas velniukų, atvežtų iš Japonijos ir padovanotų, bei daugelis kitų vietų ir objektų Kaune, kurių sąrašas išties netrumpas.
Kauno pliusai ir minusai: ką pasakytų japonai?
Kas Kaune japonams patinka, o kas ne? – paklausėme turizmo skyriaus vadovės. „Tai, kas galėtų nepatikti japonams mūsų mieste, nenumanau. Jie – itin taktiški ir mandagūs. Šie žmonės išreiškia susidėmėjimą ir nuostabą labiau nei nepasitenkinimą kuo nors. Teko girdėti, jog jiems patinka žaluma mūsų šalyje. Juk ne paslaptis, kad gamta japonams turi didelę reikšmę iki pat šių dienų. Taip pat jie žavisi tuo, kad tiek Kaune, tiek ir visoje Lietuvoje vyksta gatvės maisto festivaliai, kurių metu galima valgyti tiesiog atsisėdus ant suolelio parke. Patinka ir tai, jog nuėjus prie upės galima išsitiesti pledą ar susiorganizuoti pikniką. Japinus žavi šie dalykai, nes jų šalyje taip elgtis neleidžiama – mieste negalima atsisėsti ant žolės ir pasitiesus pledą valgyti. Taip pat jiems patinka grynas oras, švara mieste. Domina ir trauminė šalies patirtis, todėl japonų turistams siūloma apsilankyti ir 9-ajame forte”, – atvirauja I. Pažereckaitė-Kalėdienė.
Pasak jos, lietuvius japonai laiko artimais sau. Jie pastebi mūsų šalies žmonių santūrumą ir tuo žavisi, nes patys japonai taip pat nestokoja šio būdo bruožo. Atvykę į Lietuvą jie esą jaučiasi jaukiai ir suprasti, nes japonų bei lietuvių temperamentas gali pasigirti panašumu.
Lietuviški patiekalai kelia nuostabą
Teko girdėti, kad ne kiekvienas svečias, apsilankęs Lietuvoje, ryžtasi skanauti tradicinių šalies valgių. Tačiau, japonai – ne iš tų. Jie tikrai nevalgo vien tik sušių ar kito artimo savo kultūrai maisto, kaip būtų galima pamanyti. Japonai esą noriai pamalonina gomurį ir lietuviškais patiekalais. Jie su malonumu ragauja šaltibarščių, cepelinų bei kitų mūsų šalyje populiarių valgių.
„Japonų dėmesį beveik kaskart patraukia šaltibarščių spalva. Jie teiraujasi, kaip tai padaroma. Kai paaiškinama, jog spalva – išgaunama naudojant natūralius produktus – sumaišant burokus kartu su kefyru, japonų turistai nusistebi, kad čia nėra dirbtinių dažiklių”, – sako turizmo skyriaus atstovė.
Moters teigimu, svečiai iš Japonijos esą ragauja ir cepelinų. Gidai pasakoja, jog japonams dažnai atrodo, kad bulvių tarkiai, kurie apgaubia mėsą, yra būdas jai paruošti. „Jie perpjauna cepeliną ir iš vidaus išima mėsą stebėdamiesi ir sakydami, kad tai – įdomi mėsos paruošimo metodika. Žvelgiant iš šalies tai gali pasirodyti juokinga. Tačiau, dažnas lietuvis nuvykęs į svečią šalį ir ragaudamas jos nacionalinius patiekalus, sureaguotų išties panašiai”, – šypteli pašnekovė.
Dienos metu japonų grupės mėgsta papietauti netoli Laisvės alėjos įsikūrusiame šiaurietiškos virtuvės restorane „Višta puode“. Pasak restorano darbuotojų, jiems pietus užsako Estijoje įsikūrusi agentūra, kuri Kaune ieškojo vietos, kur svečiai iš tolimos šalies galėtų paragauti tradicinių Lietuvoje mėgiamų patiekalų. Darbuotojus gerokai nustebino, kad japonams itin patiko restorane gaminama silkė, barščių sriuba, juodos duonos ledai bei virtiniai su ėriena. „Manėme, kad japonai nelabai mėgsta patiekalus su mėsa, bet, atrodo, jie smalsūs ir domisi naujais skoniais. Tačiau yra gana taupūs – nemėgsta per daug išlaidauti“, – sako „Višta puode“ personalas.
Rugsėjo mėnesį Kaune tikimasi sulaukti dar daugiau keliautojų iš Japonijos – esą prasidės projektas, kai bus dažomas muziejaus „Sugiharos namai“ pastatas, vyks įvairūs renginiai, susiję su lietuvių, japonų bei žydų bendryste.
