Turintys bankų korteles turėtų suklusti, ypač jeigu sulauks pasiūlymo pakeisti kredito limitą, kuris buvo nustatytas dar prie lito.
Į Delfi.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Darius Vertelka. Jis sakė esąs pasipiktinęs „Swedbank“ elgesiu ir norintis įspėti kitus gyventojus.
Vyriškis pasakojo, nuo seno turintis šio banko išduotą kreditinę kortelę. Kadangi ji išduota dar iki euro įvedimo, jos kredito limitas 1000 Lt arba 289,62 Eur, o metinės palūkanos už jo panaudojimą – 15 proc.
„Vieną dieną dieną paskambino iš banko ir sako: kadangi kortelės galiojimas baigiasi 2018 m. vasarį, siūlome jau dabar padidinti ir suapvalinti kredito limitą iki 300 Eur. Esą jokios kitos sąlygos nesikeis, palūkanos liks tos pačios – atseit gerą darbą daro.
Atėjau į skyrių, išsimušiau talonėlį, pralaukiau pusę dienos (žinot, dabar, kai sumažino skyrių skaičių, visur eilės), na, o kai atėjo eilė ir pamačiau sutartį, negalėjau patikėti savo akimis. Nors telefonu žadėjo, kad palūkanų nedidins, sutarty jas vis tiek padidino iki 19 proc.“ – pasipiktinimo neslėpė pašnekovas.
Tiesa, pasak jo, „pakėlus triukšmą“ jo buvo atsiprašyta, o pati sutartis liko nepakeista – liko ir toks pats kredito limitas ir palūkanos:
„Aišku, aptarnavusi mergina tikrai ne prie ko, nes juk ne ji nustato palūkanų normą. Bet banko pozicija aiški – jie nori visus „padaryti“ ant 19 proc. Bet jei taip, tai tegul aiškiai pasako ir tegul žmonės žino.“
Apytiksliai skaičiuojant, panaudojus visą 300 Eur kredito limitą, dėl taip padidintų palūkanų klientui per metus reikėtų sumokėti ne 45 Eur (300 x 15 proc.), o 57 Eur (300 x 19 proc.). Taigi, vien dėl sutarties pakeitimo bankui tektų atseikėti 12 Eur daugiau.
Nemaloni situacija klientui
Paprašytas pakomentuoti šią situaciją „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad įvyko nesusipratimas. Jo teigimu, „Swedbank“ kredito kortelių išdavimo sąlygos yra suderintos su Seimo pakeistu Vartojimo kredito įstatymu.
„Fiksuotų įmokų kredito kortelėms minimali kredito limito suma buvo padidinta kiek daugiau nei 10 Eur, ir ji šiuo metu yra lygi 300 Eur. Šiuo konkrečiu atveju kliento kredito kortelės limito suma (289,62 euro) neatitiko minimalaus limito reikalavimo.
Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, tiek suteikiant naują kreditą, tiek atnaujinant esamą yra vertinamas kredito gavėjo kreditingumas, todėl ir šiuo atveju yra atliekamas toks vertinimas bei nustatomos palūkanos, atsižvelgiant į šio vertinimo rezultatus.
Pirminės konsultacijos metu klientas buvo informuotas, kad svarstant jo paraišką dėl padidinto limito iš naujo bus vertinamas jo mokumas ir palūkanos bus peržiūrėtos. Deja, antrosios konsultacijos metu įvyko nesusipratimas – klientui buvo suteikta klaidinga informacija, jog palūkanos nesikeis.
Tai nemaloni situacija klientui, dėl kurios kliento atsiprašėme asmeniškai. Klientą taip pat informavome, jog dėl klaidos esame pasirengę persvarstyti savo sprendimą ir palikti klientui anksčiau galiojusią palūkanų normą“, – komentavo banko atstovas.
Jis tiksliai neatsakė į klausimą, kokiai daliai klientų keičiant kredito limitą palūkanų norma didinama, o kokiai – mažinama:
„Tai individualu. Vertinamas mokumas ir kiti dalykai. Absoliučių skaičių, kam palūkanos išaugo, o kam sumažėjo, neturiu galimybės pasakyti.“
Tokių pasiūlymų neturėtų būti
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys teigiamai vertino, kad šioje situacijoje klientas pastebėjo siūlomus pakeitimus ir su jais nesutiko.
„Jeigu teisingai suprantu, ši situacija išsisprendė taikiai – bankas pripažino, kad buvo neteisus ir galiausiai klientui sąlygų nepablogino. Tai geras pavyzdys, kad kiekvienam reikia labai atidžiai skaityti siūlomų paslaugų sąlygas.
Bet kokio jų pakeitimo atveju banko reikia drąsiai, galbūt primygtinai dėl kiekvieno punkto klausti, aiškintis, kas konkrečiai keičiama. Ši istorija nėra bloga, ji veikiau pamokanti ir džiugu, kad klientui pastebėjus bankas atsitraukė, abi pusės rado sprendimą“, – svarstė asociacijos vadovas.
Jo teigimu, kur kas blogiau būna tada, kai pakeitus sąlygas tik po kurio laiko bankas pradeda ieškoti priekabių prie silpnesnių klientų, taip jiems sukelia problemų ir išsiskyrimas būna nedraugiškas.
„Kita vertus, liūdnas pats faktas: tokie pasiūlymai truputį apgailėtini – na, keliais eurais bus padidintas limitas, bet tuo pačiu pablogintos kitos sąlygos. Manyčiau, apskritai bankai neturėtų teikti tokių siūlymų.
Bet kokiu atveju visus pasiūlymus reikia tikrinti labai atidžiai. Juose tikrai gali slypėti tam tikri norai sau pagerinti sąlygas iš esmės, o klientui – tik ką nors kosmetiškai“, – kalbėjo K. Kupšys.
Vis dėlto, jo nuomone, didžiausia grėsmė, kad klientas nukentės, kyla tada, kai norint pažaboti bankus nustatomos naujos arba sugriežtinamos esamos jų reguliavimo taisyklės.
„Pavyzdžiui, Lietuvos bankas sugalvoja kokį naują apynasrį arba pakeičiamos kokia nors įstatymo nuostata. Prisidengdami tuo bankai keičia sutartis su klientais, bet tuo pačiu savo nuožiūra pakeičia ir kokias kitas, iš pirmo žvilgsnio neesmines nuostatas.
Tada kviečia klientą pasirašyti naują, sako, čia mums taip liepia Lietuvos bankas ar įstatymas, o klientas nieko nenutuokdamas pasirašo ir po kokiomis kitomis pakištomis sąlygomis. Galbūt iš karto niekas ir nepasikeis, bet jei kas nutiks, bankas gali ištraukti tą nuostatą ir sugadinti žmogui gyvenimą.
Taigi, tik po kurio laiko klientas gali suprasti tokią klastą. Sutarčių formuluotės būna per puslapį, o esmės bankas išsamiai nepaaiškina, prisidengia nauju reguliavimu ir nepalieka klientui galimybių derėtis ar nesutikti. Štai tokie dalykai labai pavojingi“, – svarstė pašnekovas.
Vartotojai gali kreiptis į centrinį banką
Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Zabotkienė, paaiškino, kad kredito limitų suteikimo veiklai, kaip ir paprastiems vartojimo kreditams, taikomi Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai.
Tačiau, anot specialistės, teisės aktai nenustato minimalaus kreditinės kortelės kredito limito.
Ji citavo įstatymą, kuriame įtvirtinta, kad „vartojimo kredito gavėjas patvariojoje laikmenoje pateikiamu rašytiniu pranešimu turi būti informuojamas apie vartojimo kredito palūkanų normos pakeitimus.
Ši informacija pateikiama iki vartojimo kredito palūkanų normos pakeitimo įsigaliojimo .“ Tokia įstatymo nuostata būtų taikoma galiojančios kredito sutarties palūkanų normos pakeitimams. Sudarant naują sutartį ji nebūtų taikoma.
„Keisdamas kredito limito sumą ir siūlydamas sudaryti naują sutartį, bankas gali nustatyti ir kitas naujas sąlygas, tačiau iki naujos vartojimo kredito sutarties sudarymo privalo pateikti susipažinimui Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formą, kurioje be kitų duomenų privalo pateikti ir informaciją apie palūkanų normą“, – komentavo Ž. Zabotkienė.
Į klausimą, kokių veiksmų imamasi, kad bankai nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir neapgaudinėtų klientų, ji atsakė taip:
„Lietuvos bankas prižiūri kaip finansų įstaigos laikosi teisės aktų reikalavimų nagrinėdamas gaunamą informaciją iš finansų rinkos dalyvių, vartotojų skundus, atlikdamas tyrimus, inspektavimus.
Dėl galimai pažeistų Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų asmenys gali kreiptis į Lietuvos banką su prašymu ištirti galimą pažeidimą“.
Anot specialistės, Lietuvos bankas nagrinėja ginčus dėl sudarytų sutarties sąlygų su finansų rinkos dalyviu nesilaikymo.
Prieš kreipiantis dėl ginčo nagrinėjimo į Lietuvos banką, raštu reiktų kreiptis į finansinių paslaugų teikėją, nurodant ginčo aplinkybes ir reikalavimą. Jei gautas atsakymas netenkina arba per 14 dienų atsakymas negaunamas, dėl ginčo nagrinėjimo galima kreiptis į Lietuvos banką raštu ar elektroniniu būdu.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
