Seimas ketvirtadienį Laisvės premijas skyrė kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui ir pirmajam nepriklausomos Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui.
Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 84 Seimo nariai, du susilaikė, prieš balsavusių nebuvo.
Seimas praėjusią savaitę skubos tvarka pakeitė įstatymą, kad per vienerius metus Seimas galėtų įteikti ne vieną, o dvi Laisvės premijas.
V.Landsbergio kandidatūra Laisvės premijai buvo pasiūlyta dar pernai, tačiau praėjusios kadencijos Seimas jos nepatvirtino.
Du susilaikiusieji, „tvarkiečiai“ Petras Gražulis bei Vytautas Kamblevičius, parlamento salėje sukėlė aštrias diskusijas, teigdami, kad vietoje V.Landsbergio buvo vertesnių kandidatų Laisvės premijai.
„Šiandien tie žmonės, kurie puikiausiai gyveno, prisitaikė prie sovietinės sistemos, įvertinti. Tie, kurie buvo lageriuose ir aukojo savo gyvybę, jiems, deja, premija nesuteikiama. Kuo pavirto šita Laisvės premija? Tai, pasirodo, prisitaikyk sovietmečiu, pataikauk okupantui, gyvenk gerai okupacijos metais, tai būsi įvertintas ir dabar. O tu kovok už Lietuvą, aukok savo gyvenimą, faktiškai visą jaunystę, ir tu būk neįvertintas. Man skaudu“, – kalbėjo P.Gražulis.
V.Kamblevičius V.Landsbergį apkaltino dėl ištuštėjusių kaimų, taip pat sakė, kad jis „sukiršino visą tautą“.
„Ką gero padarė V.Landsbergis kaimui ir žemdirbiams? Apart kalbos, kuris leksikone buvo „šunauja“, „runkeliai“, „kirmėlynas“? Turbūt jūs visi suprantat, kad sukiršino visą tautą, jau nekalbu apie brolius, seseris, gimines, padarė žemę ne kaip visam pasauly, ji pradėjo skraidyt, nuo Kačerginės į Vilnių, va, prie ko mes priėjom. Tiek pridaryta žalos Lietuvos kaimui, o mes keliam ant laurų vainiko jį. Matydamas kaimas, to kaimo žmonės tokią neteisybę ir nepagarbą visi išrūko į užsienį, liko tušti kaimai, tuščios sodybos. Kelmės rajone dabar yra 800 tuščių sodybų? Kieno nuopelnas?“ – piktinosi V.Kamblevičius.
Seimo posėdžiui pirmininkavusi „valstietė“ Rima Baškienė po šio „tvarkiečio“ pasisakymo dėl jo atsiprašė. „Atsiprašau už kolegos išsakytas mintis“, – prieš suteikdama žodį kitam kalbėtojui po V.Kamblevičiaus pasisakymo ištarė R.Baškienė.
Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis sakė, kad neetiška lyginti, kurie vertesni premijos, ir ragino išgyvendinti priešpriešą. „Neetiška būtų lyginti vienus žmones su kitais ir sakyti, kad yra eilėje (dėl premijos) tie žmonės Taip, mes tikrai paminėsime ir pažymėsime jų darbą, bet priešpriešą mes galime išgyvendinti šiandien ir aš labai kviečiu pritarti komisijos sprendimui. Tegu būna taika Lietuvoje“, – sakė V.Pranckietis.
Kovo 11-osios Akto signataras Eugenijus Gentvilas pasisakė dar aštriau: „Man gėda dėl tų dviejų žmonių, kurie šiandien čia sklaidėsi“.
„Sąjūdžio metais aš nemačiau jų Sąjūdžio aktyve. Aš tamstos nemačiau Sąjūdžio aktyve, dar kartą pasakysiu. Vadinat prisitaikėliais tuos, kurie šiandien yra apdovanojami. Aš pasakysiu, kad vienas iš čia šnekėjusių kaitaliojo partijas, vienose garbino V.Landsbergį, perėjęs į kitas – niekino ir žemino. Galima kalbėti, kad V.Landsbergis kaltas, kad sodybos Kelmės rajone tuščios, bet galima kaltinti tuos, kurie buvo žemės ūkio viceministrais ir nieko nepadarė dėl kaimo, kai jau V.Landsbergis nebebuvo valdžioje“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Kandidatus Laisvės premijai teikia speciali Laisvės premijos komisija. Šiemet nominantai rinkti iš septynių kandidatų, tarp jų buvo disidentai Nijolė Sadūnaitė ir Balys Gajauskas.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
