Šeštadienį Kaune, skambant liaudies muzikai, pašokti ir padainuoti sukvietė 46-ąjį kartą vykstančios „Grok, Jurgeli“ varžytuvės.
Suvažiavo iš visos Lietuvos
Geriausios kaimo kapelos, iš viso 200 dalyvių, čia patrypti ragino visus tris tūkstančius halės žiūrovų, šokiui buvo paskirta visa aikštelė.
Anot renginio projektų vadovės Dalios Stanionienės, šie metai išskirtiniai, nes kapelos į Kauną suvažiavo iš visų šalies regionų, o ir žiūrovai specialiai užsakytais autobusais atvyko iš Ignalinos, Druskininkų ar net Kupiškio.
„Džiugu, kad nepaisant sunkumų – žmonės atvyksta iš toli. Renginio paslaptis – liaudiška muzika, kuri paliečia kiekvieno širdį, kartu siekiame išsaugoti tautiškumą, puoselėti tradicijas”, – kalbėjo D. Stanionienė.
Ji pažymėjo, kad didžioji dalis žiūrovų – solidesnio amžiaus, tačiau netrūksta ir jaunų veidų, o dalis atlikėjų – vaikai bei jaunimas. „Esu įsitikinusi, lietuvių liaudies kolektyvai dar ilgai gyvuos, štai pažiūrėkite į KTU ansamblį „Nemunas”, gyvuoja metų metus!”, – teigė pašnekovė.
Muzikantas Juozapas Kekys iš Skuodo ansamblio „Gaspadorius” didžiuodamasis pareiškė, kad groja ansamblyje jau dešimt metų, pasirodo ne tik rajone, bet ir kituose miestuose, tad prasiblaško: pagroja, padainuoja ir blogos nuotaikos kaip nebūta. „Smagu, kad gyvuoja tokios šventės, susirenka ir jaunimo, džiaugiasi širdis”, – sakė J. Kekys.
Žiūrovas Vladas Petrauskas iš Šiaulių šventėje tikino dalyvaujantis, nes čia linksma, o ir su draugais proga pasibūti. „Pastebiu, kad jaunimo mažoka, o galėtų būti ir daugiau, tikriausiai jiems patinka kitokia muzika, bet nereikia ir savo kultūros pamiršti”, – teigė vyras.
Paskata vaikams – gastrolės užsienyje
Vaikų kapelai „Karklynėlis” jau 12 metų vadovaujanti Regina Aleknienė atskleidė, kad vaikai noriai renkasi su liaudies kultūra susijusius užsiėmimus, o atokesnėse vietovėse – tai bene, vienintelis laisvalaikio ugdymo užsiėmimas.
„Kadangi dirbu kaimo vietovėje – Vilkijoje, vaikai čia nelabai turi galimybę lankyti muzikos mokyklą, tad mokau juos groti visais instrumentais. Paskata lankyti užsiėmimus ir stengtis – kelionės po Europą: pasirodymus rengiame Italijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Lenkijoje, kitų šalių festivaliuose. Vaikai ne tik išmoksta branginti lietuvių liaudies kultūrą, bet ir keliaudami plečia akiratį, susipažįsta su kitų šalių kultūra”, – pasakojo R. Aleknienė.
Ji pažymėjo, kad užsienyje kolektyvas vertinamas už sudėtingų kūrinių atlikimą, o vaikai „Karklynėlyje” muzikuoti pradeda nuo 6 metų.
„Mūsų pareiga saugoti savo tautos kultūrą, savo krašto muziką, privalome ją groti”, – akcentavo pašnekovė.
Prisiminęs pirmąją šventę – susigraudina
Varžytuvėse sutiktas šventės sumanytojas, net 30 vadovavęs vaikų folkloro studijai „Tututis” – Vaidotas Albinas Stulga į šventės dalyvius žvelgė ne tik su šypsena, bet ir su nostalgija, mat dar pats puikiai mena pirmąją „Grok, Jurgeli” šventę, kai susirinkdavo dvigubai daugiau atlikėjų, nei šiandien.
„Puikiai menu, pirmosios „Grok, Jurgeli” varžytuvės vyko profsąjungų rūmuose. Viskas prasidėjo nuo to, kad mane pakvietė 1970 m. į Dainų šventę ir paprašė suburti kapelą, kuri atstovautų Kauno miestui. Prisimenu pirmą šventę, dalyvavo keturi šimtai muzikantų. Ašarą šiandien spaudžiu…”, – kalbėjo V. A. Stulga ir tęsė: „Čia mano gyvenimas, mano turtas! Turiu muzikalią prigimtį: jau trejų metų smuiku grojau, namuose buvo daug instrumentų, pokario metais 1943-1945-aisiais, pas mus susirinkdavo muzikuojantieji iš kelių kaimų, ot tai grodavome! Ir „Grok, Jurgeli” scenarijaus nereikėjo rašyti, šventė, galima sakyti, jau senai vyko mano paties namuose”, – pasakoja V. A. Stulga.
Šventės sumanytojas įsitikinęs, renginys dar ilgai nepraras populiarumo: „Tai tikra. Muzikos pagalba su visais gali susikalbėti”, – neabejodamas teigė pašnekovas.
