„Lietuva be šešėlio“ atstovai teigia, kad vieni iš galimų variantų galėtų būti negatyvų atspalvį turintis terminas samagonas arba administraciniam stiliui labiau tinkantis pavadinimas nelegalus alkoholio distiliatas.

„Daiktų vadinimas tikraisiais jų vardais padėtų policijai kovoti prieš šešėlį, nes mažintų visuomenės palankumą nelegaliam alkoholiui. Šiuo metu paplitę pavadinimai naminukė, samanė arba naminė degtinė be reikalo romantizuoja šį žalingą sovietinį palikimą. Kuriamas klaidinantis įvaizdis, kad šį produktą namuose gamina kokia nors močiutė, nors iš tiesų nelegalus alkoholis verdamas miškuose ar garažuose, ignoruojat net elementarią švarą. Be to, šia veikla dažniausiai užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės“, – tikina VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Pagalba policijai

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Mindaugas Stravinskas teigia, kad žmonių įsitraukimas į kovą su nelegaliu alkoholiu yra vienas iš svarbiausių veiksnių, tiriant ir mažinant šešėlinę prekybą.

„Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje yra bene didžiausia visuomenės dalis, kuri palankiai žiūri į šešėlinę veiklą, – kas penktas gyventojas visiškai arba iš dalies tai pateisina. Jei visuomenės požiūris į nelegalią prekybą yra palankus, tuomet policijos darbas tampa tarsi kova su vėjo malūnais. Šešėlinės prekybos augimui ar mažėjimui įtaką daro ekonominiai ciklai, tačiau tuo pat metu reikia ieškoti papildomų priemonių, kurios skatintų šešėlį trauktis.

Todėl tikimės, kad naujos iniciatyvos prisidės prie visuomenės švietimo ir palengvins policijos pareigūnų darbą, kovojant su šešėline prekyba. Tik visi kartu sumažinsime mūsų visuomenėje kontrabandinės produkcijos toleravimą bei padidinsime jos vartojimo smerkimą“, – sako policijos atstovas.

A. Smetona: pavadinimai nurodo gamybos vietą

Pasak kalbininko, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano Antano Smetonos, šnekamojoje lietuvių kalboje jau nuo seno egzistuoja įvairiausių nelegalaus alkoholio pavadinimų. Dalis jų aiškiai atspindi šio produkto gaminimo vietą.

„Nelegalų alkoholį apibūdina tokie žodžiai, kaip miškinė, pakrūminė, pelkinė, raistinė. Pačiame pavadinime yra aiški nuoroda, kur šis gėrimas verdamas. Tiesa, yra ir labai juokingų ar net žeminančių pavadinimų, pavyzdžiui, bimbalakė, birbalė, kriupio myžalai, pliumpuzynė, šamarlekas, šikulynė, rupūžinė“, – vardija A. Smetona.

Anot jo, naujai siūlomi terminai samagonas arba nelegalus alkoholio distiliatas galėtų būti tinkami įvardijant nelegalų alkoholį.

„Nelegalus alkoholio distiliatas labiau tiktų administracinėje kalboje, be to, jis tiksliai nurodo gamybos procesą – raugo distiliavimą. Šnekamojoje kalboje labiau prigytų negatyvus, su sovietine okupacija siejamas žodis samagonas. Šiuo metu tai nevartotina svetimybė, tačiau šiam terminui gali būti taikoma ta pati taisyklė kaip ir žodžiui sovietai – iš pradžių jis buvo nevartotinas, tačiau ilgainiui reabilituotas, nes tiksliai atspindi 50 metų trukusią okupaciją“, – sako kalbininkas.

Sudėtyje – sveikatai kenksmingos medžiagos

„Lietuva be šešėlio“ vadovas tikina, kad, deja, šiuo metu nelegalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje yra labai smarkiai paplitęs – tyrimai rodo, kad šalyje kas ketvirtas–penktas (22 proc.) išgeriamas stipraus alkoholinio gėrimo butelis yra pagamintas nelegaliai.

„Dažnai tai būna surogatiniai gėrimai, gaminami naudojant medžiagas, kurios yra kenksmingos žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, nelegalaus alkoholio sudėtyje randama izopropanolio, kuris buityje naudojamas kaip tirpiklis. Buvo atvejų, kai tokiame alkoholyje buvo aptikta net skalbimo miltelių ar gaišenų pėdsakų. Be to, gaminant šį produktą visiškai nesilaikoma švaros. Ir turėtume nepamiršti dar vieno dalyko – nelegalaus alkoholio gamintojai nesirenka, kam parduoti šį produktą, todėl dažnai jis patenka ir į nepilnamečių rankas“, – sako K. Kupšys.