Penktadienį Kaune vykusioje motyvacijos konferencijoje „No limits”, Lietuva sulaukė pasaulyje garsaus motyvatoriaus Niko Vujičičiaus (33 m.). Neturi rankų ir kojų, bet yra laimingas šeimos vyras, dviejų vaikų tėvas, rašytojas, garsus lektorius, ne kartą per pusantros valandos paskaitą jis pakartojo: „Esu laimingas, myliu savo gyvenimą!”
[galerija kiek=””]
Šiuo metu N. Vujičičius yra žinomas visuose žemynuose, jis jau aplankė 63 pasaulio valstybes, pasakė 3 tūkst. kalbų, lėktuvais skrido 2,5 tūkst. kartų ir nuskrido 5 mln. kilometrų aplink žemės rutulį.
Kalbėtojo karjerą pradėjo vos 17 metų, prieš dešimties žmonių auditoriją, o šiandien kalbas sako tūkstantinėms auditorijoms: didžiausia turėta auditorija salėje – 110 tūkst., o per televizijos transliaciją jį regėjo 1,4 mljrd. žmonių. Jis atviravo per savaitę sulaukiantis bent šimto pakvietimų atvykti, tačiau visur suspėti neįstengia. Ką jis tokio ypatingo sako, kad paklausyti renkasi minios?
Vaikystė užgrūdino
„Mano tėvai nežinojo, ką galiu pasiekti, kol nepabandžiau”, – pasakojimą apie dienas, kai dar buvo mažas pradėjo N. Vujičičius. Jis atviravo, kad augo mylinčioje šeimoje ir tėvai jam nuolat kartodavo, jog myli ir jis yra pats nuostabiausias vaikas pasaulyje. Tačiau, džiaugsmas ir pasitikėjimas savimi, kaip rūkas išnykdavo, vos iškeliaudavo iš namų.
„Australijoje, kur pradėjau lankyti mokyklą, visi vaikai mokykloje nuolat į mane spoksodavo, vis prieidavo ir klausdavo kas nutiko. Juokais atsakydavau: čia nuo rūkymo (juokiasi). Nei tėvai, nei daktarai, net pati Lady Gaga nežino, kodėl aš toks gimiau”, – sakė pašnekovas ir tęsė: „Prieš išeinant į mokyklą, tėvai ištardavo: nesijaudink, kad ir kas ką besakytų, esi pats nuostabiausias, mieliausias pasaulyje. Tikėjau, bet vos nueinu į mokyklą – po 10 sekundžių prasideda patyčios. Tada atsakydavau tėvams: nenoriu būti nuostabiausias ir gražiausias. Aš noriu rankų ir kojų!”
Būdamas dešimties, jis net svarstė apie pasitraukimą iš gyvenimo, buvo per sunku kęsti nuolatines patyčias, tačiau lemtingu momentu, jį sustabdė žinojimas, kaip dėl tokio poelgio liūdėtų jo šeima, ypač tėvai, ir jis nusprendė – kovoti už vietą po saule. „Kaip džiaugiuosi, kad nepadariau klaidos, juk kiek būčiau praradęs! Jei sunku, nekeliaukite vienas, pasidalinkite su kažkuo, kalbėkite su psichologu”, – patarė N. Vujičičius.
Vaikystėje jis niekad negalvojo, kad suaugęs sukurs šeimą. „Juk net negaliu paimti žmonos už rankos.” Tačiau, vėliau suvokė, kad nereikia laikyti mylimosios rankos, nes turi jos širdį. Šiandien jis džiaugiasi darnia šeima: žmona ir dviem sūnumis.
Nori tapti įkvėpimo šaltiniu
Pirmą kartą Lietuvoje apsilankęs N. Vujičičius iš pat pradžių išklojo, ko viliasi iš susitikimo: „Tikiuosi, šiandien tapsiu įkvėpimo šaltiniu. Du esminiai mano klausimai jums: 1. Kas esate? 2. Ko norite? Pažvelkite į mane: neturiu rankų ir kojų, su kūno dalimi galiu spausdinti 45 žodžius per minutę, bet gyvenime pasiekiau viską, ką užsibrėžiau. Dėstau paskaitas visame pasaulyje, turiu šeimą. Jei aš galiu, tai kodėl tu, po galais, drįsti sakyti, kad negali? Esu laimingas! Myliu savo gyvenimą, jo nekeisčiau į jokį kitą!”, – sušuko N. Vujičičius.
Susirinkusiai tūkstantinei miniai jis ragino turėti dideles svajones, niekada nepasiduoti ir bet kokioje situacijoje – save gerbti.
Ragino Lietuvą kilti iš depresijos liūno
Motyvatorius atkreipė dėmesį į didžiulius mąstus Lietuvoje sergančiųjų depresija. „Lietuva, kaip kapstysimės iš depresijos slėnio? Užjaučiu dėl skausmo, mano gyvenimas – pavyzdys, kad iš sudaužytos asmenybės galima suklijuoti nuostabų gyvenimą, jei suteiksite šansą. Nusisukite nuo melo, eikite link tiesos, tiesa jus išlaisvins”, – ragino N. Vujičičius.
Jis patarė visad būti dėkingiems už tai, ką turi, iliustravo pavyzdžiu iš savo gyvenimo: „Mano tėvai gyveno nelabai turtingai, išvyko į Australiją iš Jugoslavijos neturėdami nei skatiko ir nekalbėdami angliškai, bet nuolat kartodavo: „Būk dėkingas už tai, ką turi.” Beje, Australija tikrai nebuvo pieno ir medaus žemė”, – kalbėjo motyvatorius.
Lietuvos tėvams, kurie turi vaikus su negalia, jis ragino nepasiduoti. „Tai tik negalia, tačiau širdies negalia luošina labiau, nei neturėjimas rankų ar kojų”, – gyvenimo išmintimi dalinosi lektorius.
Jo manymu, patys lietuviai turi padėti lietuviams, taip pat svarbu laimės nesukoncentruoti į laikinus dalykus, nes ir laimė tada bus laikina. „Būkite drąsūs, nebūkite didžiausiais savo priešais, būkite geriausiais savo draugais. Žmonės nežino ką gali pasiekti, nes niekada nepabando. Štai elektros lemputę kūręs Tomas Edisonas, bandė 10 tūkst. kartų, kol galiausiai išrado lemputę. Ar jis nėra didžiausias lūzeris pasaulyje? Jis skeptikams atkirsdavo: „Tikrai ne, tiesiog aš radau 10 tūkstančių būdų, kaip nepadaryti elektros lemputės.”
Tiki – reiškia gali. Ir taškas.
N. Vujičičiaus įsitikinimu, gyvenimas be nesėkmių – tarsi klasė be mokytojo. Jis atviravo, kad lektoriumi tapti jam buvo labai sunku: teturėjo mokyklų sąrašą ir pradėjo skambinti su siūlymu vesti paskaitą apie patyčias. 52 mokyklos atsakė ne ir tik 53-ias kartas buvo sėkmingas. Tačiau jis nebuvo toks, kokio tikėjosi – į vietovę trenkėsi 2,5 val. už 50 dolerių atlygį. Jo klausytis susirinko vos dešimt žmonių ir kalbėti leido tik penkias minutes.
Grįžęs namo jis užsidarė kambaryje ir paniko į depresiją, galvojo: „Viskas, esu tikrai nevykęs. Niekada netapsiu kalbų sakytoju.” Tačiau depresija tęsėsi neilgai, jau sekantį rytą Nikas sulaukė skambučio su kvietimu atvykti vesti paskaitą apie patyčias prieš 200 žmonių auditoriją už 150 dolerių algą. „Bet jei būčiau nepabandęs, jei būčiau nuleidęs rankas po pirmų nesėkmių, nejau šiandien kalbėčiau jums? Ar suvokiate, kiek daug lemia užsispyrimas, drąsa ir tikėjimas?”, – retoriškai klausė N. Vujičičius.
Pabaigoje jis pakvietė visus atsistoti ir sukalbėti bendrą priesaiką sau: „Šiandien priimu sąmoningą sprendimą niekada nepasiduoti, mylėsiu save ir kitus, darysiu viską, ką galiu, kad tapčiau geriausiu žmogumi. Manęs nenugalės nesėkmės. Turėsiu dideles svajones, ieškosiu savo tikslo, jei dievas man turi planą – sužinosiu jį. Myliu savo šalį ir – niekada nepasiduosiu!”
Atsisveikindamas Nikas Vujičičius žadėjo Lietuvoje apsilankyti dar kartą, tačiau tuomet atvyks jau su šeima: žmona ir sūnumis.
