Trečiadienio rytą daugelį sukrėtė netikėta filosofo, kultūros kritiko, buvusio Europos Parlamento nario Leonido Donskio mirtis.Tikėtina, kad 54-erių vyrą oro uoste ištiko širdies smūgis.
DELFI kalbinti kardiologijos specialistai priminė, kad pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Gydytojai teigė, kad dėl šių ligų dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, tačiau yra labai daug rizikos veiksnių, kuriuos galime pakeisti.
Liga prasideda anksčiau, nei pajuntate skausmą
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis sakė esąs vis dar sukrėstas netikėtos žinios. „Man ši žinia buvo labai netikėta, turbūt ne tik man, bet ir visai Lietuvai. Žmogus žinomas, nusipelnęs Lietuvos visuomenei. Gaila, kad mirė jaunas, perspektyvus, darbingas žmogus, kuris dar galėjo labai daug Lietuvoje nuveikti“, – apgailestavo profesorius.
Jo teigimu, nors galutinė priežastis dar neaiški, didžiąją dalį nelaimių lemia išeminė širdies liga, kuri išsivysto dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo dėl aterosklerozės ar trombo. „Kai gatvėje mašinų mažai, tai eismo įvykių taip pat mažiau. Tas pats ir mūsų kraujagyslėse – jei aterosklerotinių plokštelių mažiau, mažesnė ir nelaimių tikimybė“, – sakė jis.
Profesorius tęsė, kad mirtį neretai sukelia ir besivystantis miokardo infarktas – tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. „Viena plokštelė gali staiga plyšti, ir atsiranda grėsmingi ritmo sutrikimai“, – aiškino P. Šerpytis. Mirtį gali lemti ir kraujagyslių, pavyzdžiui, aortos plyšimai, insultas bei kt. Kardiologijos specialistas aiškino, kad širdies ligos prasideda daug anksčiau, nei pirmąkart suskausta širdį ar įvyksta širdies infarktas.
„Rizikos faktoriai yra patys įvairiausi. Tie, kurie turi padidintą arterinį kraujo spaudimą ir jo negydo, 10 kartų dažniau suserga insultu, juos 6 kartais dažniau ištinka miokardo infarktas. Labai svarbūs ir kraujo riebalai – jei jų per daug, didesnė tikimybė vystytis širdies ligai. Susirgimus lemia ir gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris. Prie visko prisideda ir greitas gyvenimo tempas, stresas. Pastarojo veikiausiai išvengti nepavyks, bet reikia stengtis jį nugalėti, sumažinti įvairiais pomėgiais. Galiausiai, nereikia pamiršti ir genetinių faktorių, kurių pakeisti, deja, negalime. Jei mūsų tėveliai, seneliai mirė staiga, sirgo insultu, miokardo infarktu – ir mes esame didesnėje rizikoje“, – vardijo P. Šerpytis.
Miršta per jauni žmonės
Deja, net žinodami rizikos faktorius, ne visada galime jų išvengti – kartu išvengdami ir staigios mirties. „Miokardo infarktas gali įvykti staiga. Ypač, jei kokia aštresnė situacija, jei plyšta aterosklerotinės plokštelės. Besivystant miokardo infarktui dalis gali būti besimptomės formos, kurios vieninteliai išdavikai – ritmo sutrikimai. Tačiau gera žinia ta, kad miokardo infarktą galime pagydyti ir žmonės gali grįžti į normalų gyvenimą ir toliau sėkmingai dirbti“, – sakė jis. Dėl to profesorius pabrėžė savalaikio gaivinimo svarbą.
Defibriliatoriai turi būti pasiekiami, mat gaivinant pritaikius elektros impulsą, didesnė tikimybė atgaivinti žmogų. Vilniaus oro uoste dar prieš keletą metų buvo įrengtas naujas automatinis defibriliatorius, kuris labai padeda prieš atvykstant greitajai pagalbai. Kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti, jei šalia sukniubo žmogus, skaitykite čia.
Paprašytas įvardinti, su kokiais dažniausiai pacientais jam tenka dirbti, pašnekovas apgailestavo, kad daug jų – jaunesni nei galėtų būti.
„Didžioji dalis pacientų – vyresnio amžiaus, kuriems jau sukakę 60 ir daugiau metų. Deja, tačiau yra nemažai jauno, darbingo amžiaus žmonių taip pat serga širdies ligomis. Vyrai, virš 50 metų, kuriems, atrodytų, gyvenimas sutvarkytas, galima džiaugtis juo, tačiau įvyksta tokie netikėti dalykai. Man labai liūdna, kad daug jaunų žmonių suserga miokardo infarktu“, – atviravo pašnekovas. P. Šerpytis pabrėžė, kad širdies ligų padės išvengti paprasti dalykai – palaikyti sveiką gyvenseną, sveikai, subalansuotai maitintis, be to, stengtis naikinti rizikos faktorius – stebėti arterinį kraujo spaudimą, stebėti gliukozės kiekį, cholesterolį, palaikyti sveiką svorį ir nepamiršti fizinės kultūros.
Apsauginis mechanizmas Kauno klinikų Kardiologijos klinikos docentė Olivija Gustienė DELFI pasakojo, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje yra išties neraminantis. „Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, mūsų vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra tokia pat trumpa kaip ir ukrainiečių, rusų ar baltarusių. Mes patenkame į didelės rizikos šalių sąrašą“, – sakė specialistė.
Docentės teigimu, rizikos veiksniai yra klasikiniai – cholesterolio koncentracijos padidėjimas, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, genetinė anamnezė, kurios negalime pakeisti, vyriškoji lytis, žmogaus gyvenimo būdas, nejudra, nutukimas, cukrinis diabetas. Visa tai lemia tiek sergamumą lėtinėmis širdies ligomis, tiek, kaip veikiausiai nutiko šiandien, ir ūminį miokardo infarktą.
„Kalbant apie miokardo infarktą, yra dvi skirtingos eigos. Pacientą jis gali ištikti staiga, prieš tai jam neturėjus ryškių klinikinių požymių. Arba tai gali būti pacientas, kuris jau daug metų serga išemine širdies liga. Jei yra pastarasis scenarijus, pas tokį žmogų palaipsniui formuojasi širdies vainikinės arterijos susiaurėjimai. Tiesa, yra apsauginių kraujagyslių tinklas, vadinamas kolateralių tinklas – jei žmogui užsikemša pagrindinė kraujagyslė, jį gelbsti šis pagalbinis tinklas, kuris būna susiformavęs per daug metų, pacientui sergant išemine širdies liga. Tokiu atveju galioja principas, kad užtvenkus upę, vanduo nuteka upeliais“, – aiškino O. Gustienė.
Aukštos rizikos pacientai
Tačiau jei pacientas yra jaunesnio amžiaus, neserga lėtine liga, vyksta antrasis, staigesnis variantas. „Jam staiga kažkuri plokštelė įtrūko ar atkeliavęs trombas uždarė kraujagyslę – kolateralių tinklo nėra. Todėl jauniems žmonėms pirmasis infarktas gali būti ir paskutinis. Tiems žmonėms, kurie jau turi „stažą“ ir dešimtmečius serga lėtine širdies liga, jiems klinika būna ne tokia audringa ir juos nebūtinai ištiks staigi mirtis“, – sakė pašnekovė. Lietuvoje vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų yra skirta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Gyd. kardiologė paaiškino, kad ši programa padeda identifikuoti aukštesnės rizikos pacientus.
„Pagal tą programą žmonės, kurie turi rizikos veiksnius, yra atidžiau, papildomai ištiriami. Jei randama kažkokių požymių, pavyzdžiui, aterosklerozinės plokštelės viename ar kitame kraujagyslių baseine, tokie pacientai pradedami intensyviai gydyti. Iš vienos pusės, taikomi visi nemedikamentiniai gydymo metodai, tokie kaip druskos atsisakymas, cholesterolio, riebalų kiekio mažinimas, tinkamas fizinis aktyvumas, nerūkymas ir pan. Iš kitos pusės, pacientui, kuriam rastos aterosklerozinės plokštelės, net jei nėra kitų ligų požymių, iškart paskiriamas gydymas vaistais – statinų grupės preparatais, kurie mažina cholesterolio įsisegimą į kraujagyslių sienelę ir stabdo aterosklerozės progresavimą“, – teigė Kauno klinikų gydytoja.
Vaistų svarba
Paklausta, ar yra išimčių, kad širdies ligos puola ir jaunesnius asmenis, gydytoja tai patvirtino. „Šiuo metu pas mus gydomi keli 30-mečiai, sergantys miokardo infarktu. Neseniai turėjome 39-erių moterį, taip pat sergančią miokardo infarktu, kuri, deja, mirė. Visgi daugiau pacientų yra tokie, kurie jau sukaupę didelį bagažą rizikos veiksnių – daug metų rūkė, nekreipė dėmesio į tai, kad jų paveldėjimas labai nepalankus artimoje aplinkoje (pirmos eilės giminaičiai), jų blogojo cholesterolio koncentracija labai didelė“, – sakė O. Gustienė. Tai, kad patys galime pakeisti savo sveikatos būklę, gerai iliustruoja „nutukimo paradoksas Amerikoje“.
„Ten nutukusių pacientų labai daug ir nutukimo epidemija tik auga. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligų sergamumas yra mažėjantis. Taip yra todėl, kad šie pacientai daugiau suvartoja širdies ir kraujagyslių ligų vaistų, ypač jau mano minėtų vaistų nuo cholesterolio, statinų grupės preparatų. Vaistų vartojamumas ten labai skiriasi nuo Lietuvos statistikos. Rizikos veiksnių tiek pat, tačiau sergamumas mažesnis“, – apie antrinę prevenciją pasakojo pašnekovė.
Daugiau skaitykite čia.
