Antradienį trečiajame „Žalgirio“ arenos aukšte atidaryta Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala” architektūriniam konkursui pateiktų darbų paroda. Ją visi norintieji gali aplankyti iki rugsėjo 27 dienos.
[galerija kiek=”20″]
Tarptautiniam mokslo populiarinimo centro architektūrinių idėjų konkursui pasiūlymus pateikė 145 architektai bei architektų biurai iš viso pasaulio. Visi darbai, pagal pateikimo eiliškumą, išdėlioti visame trečiajame arenos aukšte.
Konkurso sąlygas galima išvysti čia.
Už konkurso organizavimą atsakinga Didžiosios Britanijos kompanija – „Malcolm Reading Consultants“.
Vertins tarptautinė komisija
Konkurso darbus rugsėjo 28-29 d. vertins speciali komisija, sudaryta iš Lietuvos ir užsienio profesionalų: komisijos pirmininkas, bendrovės „Malcolm Reading Consultants” direktorius Malcolmas Readingas (Jungtinė Karalystė); A. Ambraso architektų biuro direktorius Audrius Ambrasas (Lietuva); Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, architektas Jonas Audėjaitis (Lietuva); Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Svetlana Kauzonienė (Lietuva); Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene Rolandas Maskoliūnas (Lietuva); bendrovės „WilkinsonEyre” direktorius Jimas Eyre’as (Jungtinė Karalystė); „Lahdelma&Mahlamäki Architects” įkūrėjas profesorius Raineris Mahlamäki (Suomija); bendrovės „Zaha Hadid Architects” direktoriaus pavaduotojas Christos Passas, (Jungtinė Karalystė); mokslo savaitraščio „New Scientist” redaktorius Sumitas Paul-Choudhury (Jungtinė Karalystė).
Visuomenė tris geriausiai įvertintus darbus sužinos rugsėjo 30 dieną. Šiems trims dalyviams bus skirtos premijos: kiekvienam po 15 tūkst. eurų.
Lapkričio mėnesį paaiškės, kuris projektas laimėjo ir bus įgyvendinamas Nemuno saloje.
Pasak savivaldybės atstovų, vertinti labiausiai patikusius darbus gali ir patys kauniečiai, tam elektroninėje savivaldybės erdvėje bus sukurta platforma, kurioje bus matomi visi dalyviai. Į sulaukusiuosius daugiausiai komentarų ir patiktukų, atsižvelgs vertinimo komisija.
Visų konkurse dalyvaujančių projektų vizualizacijas galima rasti čia.
Didžiulis konkursas
Ekspozicijos pristatymo metu, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys architektas profesorius Jonas Audėjaitis teigė, kad tokio didelio masto tarptautinis konkursas, kurį organizuoja Londono komanda – iššūkis ne tik Kaunui, bet visai šaliai.
„Stulbinantis rezultatas šalyje rengti tokio masto, lygmens architektūrinį konkursą. Lietuva tokio dar neturėjo. Nepavydžiu vertinimo komisijai, jai reikės rimtai padirbėti ir nuspręsti. Beje, dalyvių lygis – toks pats, nesvarbu iš kur jie būtų: Lietuvos, Japonijos ar Indonezijos”, – sakė prof. J. Audėjaitis.
Vilniaus dailės akademijos dėstytojas doc. Edmundas Jackus, pradėjęs apžiūrinėti darbus, pažymėjo, kad pretendentų labai daug, ir ne visi jie dera prie konteksto. „Kai kurie darbai išvis nerodo konteksto, tačiau, juk statinys turi derėti prie miesto, ne tik planine prasme, bet ir turiniu. Reikia suvokti visus konteksto ypatumus, tada geriau suprasi, kodėl vieni renkasi kaimynystę prie Arenos, o kiti būsimą pastatą nukėlę į visai kitą salos galą”, – teigė doc. E. Jackus.
Nemuno sala išlaikytų dar daugybę arenų
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius išskyrė, kad dalis pretendentų nepaisė konkursinių reikalavimų: „Kai kurie naujuoju pastatu stengiasi uzurpuoti visą salą – yra gigantiški. Arena liks žymiai didesnė už „Mokslo salą”, tačiau kai kurie dalyviai naujam mokslo centrui siūlo skirti vos ne visą salą”, – pastebėjo N. Valatkevičius.
Jis pažymėjo, kad ne visi pretendentai atsižvelgė į Nemuno upės užliejamumo tikimybę, mat kai kurie dalyviai pastatus suprojektavo žymiai žemiau, nei leista konkurso sąlygose.
Pasiteiravus, ar pagrįstai baiminamasi, kad Nemuno sala gali neatlaikyti dar vieno didžiulio statinio ir į jį suplūstančių žmonių, N. Valatkevičius priminė, kad Nemuno salą sudaro 30 hektarų, iš jų dešimt skirta arenai.
„Tad, Nemuno salai nėra jokių problemų, be to, skirsis lankytojų srautai: vieni eis į arenos renginius, kiti – į mokslo centrą. Nemuno sala išlaikytų kiek tik nori arenų, be to, ši sala stūkso centrinėje miesto dalyje, esančioje šalia H. ir O. Minkovskių gatvės bei Karaliaus Mindaugo prospekto. Jais per 45 min. galima išvežti nuo 80 iki 100 tūkst. gyventojų. Tad, dideli kiekiai žmonių – jokių problemų nekelia”, – teigė N. Valatkevičius.
Kuria mokslo slėnių tinklą Lietuvoje
Renginyje dalyvavęs Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis teigė, kad didžiulį „Mokslo salos” projektą savivaldybė siekia įgyvendinti, padedant Švietimo ir mokslo ministerijai. „Įgyvendinamas Mokslo ir inovacijų centro projektas – didelės reikšmės, tad kviečiame darbus vertinti kiekvienam ir nuomonę pateikti po pretendentais elektroninėje savivaldybės erdvėje”, – ragino P. Mačiulis.
Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė teigė, kad ministerija turi ambiciją – sukurti Lietuvoje mokslo populiarinimo tinklą. „Jau sukūrėme penkis mokslo slėnius. Kuriame gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos, techininės kūrybos centrus vaikams, jų bus dešimt Lietuvoje – kiekvienoje apskrityje”, – sakė S. Kauzonienė.
Valstybingumo 100-mečio ženklas
Preliminari „Mokslo salos” projekto sąmata siekia 23 mln. eurų. Planuojama, kad didžioji dalis lėšų bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų, dalį lėšų skirs Kauno miesto savivaldybė bei Švietimo ir mokslo ministerija.
Skaičiuojama, kad „Mokslo salos” išlaikymas per metus atsieis apie 2,5 mln. eurų. Kasmet šioje įstaigoje planuojama sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.
„Mokslo sala“ duris atverti turėtų 2018 metais, ji simboliškai taps Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio ženklu.
Ekspoziciją apžiūrėti galima iki rugsėjo 27 dienos imtinai, nuo 11 val. iki 20 val. Parodos lankymas nemokamas.
