Liepos 8 diena minima Tarptautinė alergijos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šių dienų vieną iš dažniausių civilizacijos ligų – alergiją.
Dažnu atveju nemaloni kūno reakcija pasireiškia pieno produktams. Tačiau kaip atskirti – tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esi alergiškas tam tikram maisto produktui?
Stebint save galima suprasti, kas organizmui kenkia
Pasak apibrėžimų, alergija – tai imuninės sistemos įsijungimas, nes atpažįstamas tam tikras maisto produktas tarsi organizmo „priešas“ ir išskiriami antikūniai kovai su juo. Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyta 14 pagrindinių maisto alergenų (gliutenas, pienas ir jo produktai, žuvis ir jos produktai, riešutai, garstyčios, salieras, sojos ir jos produktai, kiaušiniai ir t.t.), kurie dažniausiai pasireiškia alerginėmis reakcijomis žmogaus organizme. Ženklinimo etiketėse juos galite rasti sudedamųjų dalių sąraše paryškintus arba kitokiu šriftu nei kitos sudedamosios dalys. Tačiau organizmas gali reaguoti ne tik į šiuos pripažintus alergenus, teoriškai visi maisto produktai gali sukelti alergines reakcijas, net tam tikri maisto priedai: dažikliai, saldikliai, konservantai, skonio ir kvapo stiprikliai ar alkoholis gali būti imuninės sistemos provokatoriais ar tiesiog Jūsų organizmas jų netoleruos.
„Ne kartą teko sutikti žmonių, kurie parausta ar veide pasirodo raudonos dėmės išgėrus taurę vyno. Jau nekalbu apie didesnį jo kiekį, kai pradeda kankinti stiprus galvos skausmas. Tai galimai atsitinka dėl sieros dioksido, kitaip dar vadinamų sulfitų arba baltyminių medžiagų – aminų, pastarųjų gausu ne tik vyne, bet sūriuose, rūkytuose ir vytintuose mėsos gaminiuose“, – pastebi R. Bogušienė.
Pavyzdžiui, vištiena neįeina į 14 pagrindinių alergenų, kurie nustatyti Europos Sąjungoje. Tačiau žmonės gali būti jautrūs, net alergiški vištienai, nes ji, kaip žinome, yra baltymų šaltinis, o baltymai dažniausiai ir dalyvauja alerginiuose procesuose. Svarbiausia imuninės sistemos užduotis yra apsaugoti organizmą nuo svetimų medžiagų gaminant antikūnus. Alergija pasireiškia patekus į organizmą baltymams, imuninė sistema pradeda kovoti su jais, tai vadinama autoimuninėmis reakcijomis ir pradeda gaminti specifinius antikūnus prieš tam tikrus maisto baltymus. To pasekoje iššaukia įvairius požymius į išorę, kad asmuo susirūpintų, ką valgo.
Tuo tarpu maisto netoleravimas yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia iš karto jokių nepageidaujamų reakcijų. Tačiau maisto netoleravimas dažniau pasitaikantis nei alergija ir tą galima atpažinti stebint organizmo reakcijas į suvalgytą maistą.
Pavyzdžiui, pieno laktozės netoleravimas pasireiškia, jei organizmas nesintetina fermento laktazės, kad suvirškintų pieno cukrų – laktozę. Tada gali pasireikšti nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas. Tačiau alergija t.y. imuninė organizmo reakcija pasireiškia dėl piene esančių baltymų. Todėl net suvartoję pieno produktų be laktozės, neigiamos organizmo reakcijos – bėrimų, odos išsausėjimų, gleivių kaupimosi – neišvengsite, jei esate alergiškas.
„Žinoma, pieno produktų neliko ne tik mano racione, bet ir gamindama šeimai maistą taip pat ruošiu be pieno produktų. Ar trūksta racione pieno produktų? Tikrai ne, organizmui visiškai netrūksta šios maisto produktų grupės. Laikui bėgant supratau tai, kad pieno produktų valgymas susijęs su juose esančiu dideliu kiekiu cukraus (jogurtai, pasukos, varškytės, sūreliai) arba druskos (fermentinis, feta, varškės sūris ir t.t.).
Kokie dažniausi požymiai, kad netoleruojate maisto produkto?
Alergijos ar maisto netoleravimo sukeliami simptomai gali būti labai įvairūs, kartais simptomai net gi būna abiems atvejais vienodi ar panašūs. Suvalgius maisto produktą, vartojant jį ilgesnį laiko tarpą ar persivalgius gali atsirasti:
- odos ligos (sausa oda, dermatitas, dėmės, bėrimai, niežėjimas, spuogai);
- virškinimo trakto sutrikimai (pilvo pūtimas, rėmens graužimas, raugėjimas, skausmas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, hemarojus);
- akių problemos (ašarojančios ar perštinčios akys, tamsūs maišeliai po akimis, patinę ar lipnūs vokai , paraudusios akys);
- ausų problemos (infekcijos, skausmas, gausu sieros, klausos pablogėjimas, niežėjimas, spengimas, paraudimas, užgulimas);
- nosies problemos (užsikimšusi nosis, nuolatinė sloga, sinusitas, šienligė, čiaudulys);
- gerklės ligos (lėtinis kosulys, dažnas krenkštimas, sutinęs liežuvis, dantų žymės ant liežuvio kraštų, skausmas, užkimimas, burnos opos, gomurio niežėjimas);
- svorio problemos (persivalgymas, alkis nakties viduryje, apetito stoka, pilnumo jausmas, stiprus potraukis tam tikriems produktams, antsvoris, riebalai juosmens srityje);
- sąnarių ar raumenų skausmai;
- galvos skausmas ar svaigimas, miego sutrikimai;
- grybelinės infekcijos;
- dažnos peršalimo ligos;
- energijos ir aktyvumo problemos (apatija, nuovargis, hiperaktyvumas, sutrikusi koordinacija, mikčiojimas, nerimastingumas);
- emocinis nestabilumas (nuotaikų kaita, pyktis, irzlumas, agresyvumas, nerimas, nervingumas, noras ginčytis, baimė be pagrindo, jausmų nevaldymas, dažnas verkimas, depresija);
- plaučių ligos (astma, bronchitas, dusulys, oro trūkumas, švokštimas, pasunkėjęs kvėpavimas, užgulta krūtinė) ir t.t.
„Atsisakius racione bent 4 – 5 dienas tam tikro produkto ar jų grupės, stebėti organizmo pokyčius. Jei sveikatos problemų sumažėjo ar jos išnyko, vadinasi nustatytas alergenas ar netoleruojamas maisto produktas eliminuotas iš mitybos”, – sakė R. Bogušienė.
