Trečiadienį viso pasaulio lietuviai susijungė į bendrą akciją „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, kurios metu dideli ir maži lygiai 21 val. traukė Lietuvos himną.
Prie akcijos aktyviai prisidėjo į festivalį „Operetė Kauno pilyje 2016“ susirinkę žiūrovai. Išaušus lemtingai valandai, visi susikibo rankomis ir unisonu užtraukė dar pradinėse klasėse išmoktą Lietuvos himną. Kai kurie buvo atsinešę Lietuvos vėliavas, apsirengę drabužiais su lietuvybės simbolika, tačiau tokių – mažuma. Susirinkusiųjų tarpe buvo ir nemažai užsieniečių, jie himną, nors ir kiek pasikuklindami, dėl galimai netinkamai ištariamų žodžių, kiek tyliau, bet giedojo kartu.
Kauniečiai: nemokėti himno – gėda
Su šeima atvykęs kaunietis Vladas Jablonskis į šventę atėjo nešinas vyčio vėliava, kurią šiandien jo sūnus gavo dovanų šventiniame Liepos 6-osios bėgime Vilniuje. Vyras tikino, kad akcija vienija tautą ir išeivius bei yra būtina. „Vėliava, herbas, himnas – tautybės simboliai, jie vienija tautą. Liepos 6-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – itin svarbios mūsų šeimai, puoselėjame lietuvybę pažymėdami šias šventes kartu, su visa šalimi, o pats dar tomis dienomis dalyvauju šventinėse eisenose, nes esu Šaulių sąjungos narys”, – sakė V. Jablonskis. Jis tikino, kad atžalos šalies himną kasmet gieda vis geriau.
Vitalija tikino, kad su minia giedoti himną – nuostabus jausmas. „Akcijoje su šeima giedu kasmet, išmokiau ir anūką. Būti Lietuvoje ir nemokėti himno – nesuvokiama”, – sakė ji ir pridūrė: „Tikras lietuvis yra orus, jis didžiuojasi šalimi ir jos pasiekimais, žino istoriją, moka himną, yra susipažinęs su Konstitucija, jis atmena praeitį, nes be jos mes – niekas.”
Jaroslavas stebėjosi žmonėmis, kurie šiandien himno negiedojo: „Tai keista, gal nemoka? Bet net mano kelerių metų anūkė moka. Be to, tokio humaniško himno, kaip Lietuvoje – nėra jokioje kitoje valstybėje, galime juo didžiuotis”, – sakė Jaroslavas. Vyras atskleidė, kad himną šiandien giedojo jau antrą kartą, ryte tą darė prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.
Trečiadienį lietuviai himną giedojo ne tik tėvynėje Lietuvoje bet ir svečiose šalyse, kuriose gyvena nemažos lietuvių bendruomenės: Lenkijoje, Ukrainoje, Airijoje, Anglijoje, Škotijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Azerbaidžane, Moldovoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Rusijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Australijoje ir kt.