Vasara – atostogų ir kartu kelionių metas. Daugelis kraunasi lagaminus ir vyksta pasisemti įspūdžių ar tiesiog pailsėti užsienio šalyse. Niekas tokiu metu nesitiki nelaimių, bet vykstant į užsienio šalis reikėtų pasidomėti, ką reikėtų daryti ir kur kreiptis joms ištikus.
Bendrasis pagalbos centras (BPC), administruojantis skubios pagalbos skambučius telefono numeriu 112 Lietuvoje, primena, kad 112 yra skubios pagalbos telefono numeris, kuris tokiu pačiu principu veikia ne tik visoje Europos Sąjungoje, bet ir daugelyje kitų Europos valstybių: Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir kt. Telefono numeriu 112 galima išsikviesti skubią pagalbą Rusijoje, Turkijoje ir net tolimoje Australijoje. Kai kuriose užsienio šalyse veikia kiti bendros pagalbos telefono numeriai, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Ekvadore pagalbą galima išsikviesti telefono numeriu 911.
Paskambinus skubios pagalbos telefono numeriu 112 Europos šalyse, galima informuoti apie iškilusią grėsmę ir išsikviesti reikiamas pagalbos tarnybas. Pagalba iškviečiama surinkus tik tris skaitmenis 112 – jokių šalies ar miestų kodų rinkti nereikia. Skambinti numeriu 112 galima net neturint sąskaitoje pinigų. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, ne visose šalyse galima skambinti be SIM kortelės. Iš Europos Sąjungos valstybių net penkios – Vokietija, Bulgarija, Prancūzija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė – blokuoja prieigą prie skubios pagalbos iškvietimo paslaugų, jei skambinama iš mobiliųjų telefonų be SIM kortelės. Tokiu būdu siekiama apsisaugoti nuo netinkamo numerio naudojimo.
BPC primena, kad numeris 112 yra skirtas išsikviesti skubią pagalbą į įvykio vietą, kai iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui, pavyzdžiui, kai:
- įvyksta ūmus sveikatos sutrikimas;
- įtariama, kad žmogus bando nusižudyti;
- aptinkamas į sprogmenį panašus daiktas;
- patiriamas smurtas;
- kėsinamasi pagrobti, sugadinti ar sunaikinti turtą;
- įvykus eismo įvykiui, reikia pagalbos įvykio vietoje;
- reikia pagalbos prispaustiems, skęstantiems žmonėms;
- dega pastatas, automobilis, miškas, rūksta dūmai.
Daugelyje šalių už klaidinantį numerio 112 naudojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Vienodo visoje Europoje skubios pagalbos telefono numerio atsiradimą lėmė nuolat ir sparčiai didėjantis keliautojų skaičius ir siekis užtikrinti jų saugumą. Dar 1976 m. Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija pasiūlė numerį 112 naudoti kaip bendrąjį Europos skubaus iškvietimo telefono numerį. 1991 m. liepos 29 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimu 91/396/EEB „Dėl bendrojo Europos skubaus iškvietimo telefono numerio įdiegimo“ visos Europos Sąjungos valstybės narės buvo įpareigotos ne vėliau nei iki 1996 m. gruodžio 31 d. užtikrinti, kad jose būtų įvestas bendrasis Europos skubaus iškvietimo telefono numeris 112, kuris galėjo būti įdiegtas greta visų kitų esamų nacionalinių pagalbos telefono numerių.
Lietuvoje skambučiai telefono numeriu 112 pradėti priiminėti nuo 1998 m. Tuomet į juos atsiliepdavo teritoriniai policijos komisariatai. Įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. pagalbos skambučius bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pradėjo administruoti kitų Europos šalių pavyzdžiu įkurtas BPC.
