Portalas „Kas vyksta Kaune“ pristato straipsnių ciklą, kuriame bus pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 1-ąją 1931-aisiais metais „Lietuvos žinių” žurnalistai fiksavo, kokia netvarka garlaivių eisme.
„Prasidėjus vasaros atostogoms labai padidėjo garlaivių kursavimas Nemunu. Ypatingai daug darbo garlaiviai turi nedarbo dienomis, nes daugybė kauniškių šeštadienį važiuoja į artimiausias net ir tolimesnes nuo Kauno vasarvietes trumpam poilsiui, sekmadienį gi vakare visi skuba atgal į miestą.
Bet tuomet būna didžiausias vargas ir nervų gadinimas su grįžimu, nes niekas nežino, kuomet garlaiviai grįžta, ar visi pateks į atėjusį garlaivį ir p., paklausti gi nėra ko, nes niekas nieko nežino ir jokiu tvarkaraščių vasarviečių prieplaukose niekur neiškabinta. Todel nieko stebėtino, kad atėjus į vasarvietę garlaiviui prasideda begalinė spūstis, grūdimasis, stipresnieji ir nuobradiškesnieji paleidžia į darbą savo kumščius, alkūnes ir ką tik gali. Tuomet ne vienam neabejotinai dingsta ir ta nusiraminimo ir poilsio nuotaika, kurią jis buvo įgijęs vasarvietėje. Rezultate pirmieji garlaiviai prisigrūda net su kaupu, net ligi pavojaus, kiti gi, atėję vėliau, kartais grįžta pustušti. Taip pavyzdžiui buvo birželio 28 d. su „Laisve“: tiek daug buvo prisigrūdusių žmonių, kad kapitonas, atvykus garlaiviui Kaunan, perspėjo keleivius visiems iš karto pakrypusio vienon pusėn garlaivio langelius galįs pradėti vidun vanduo piltis.
Bet visas dalykas labai lengvai pataisomas: reikalinga tik visose prieplaukose iškabinti garlaivių atvykimo ir išvykimo sąrašus ir, žinoma, priversti garlaivių savininkus nustatytos tvarkos laikytis. Tas, kaip žinoma, tiesioginiai priklauso nuo vandens kelių rajono viršininko inžinierio Snarskio. Šio viso netvarkymo darbas kaštuotų patį niekniekį, patogumas gi žmonėms būtų kuodidžiausias. Reikėtų tai padaryti nėkiek neatidėliojant, nes kiek mes tos vasaros turime?“
