Nuo 2015 m. vidurio biudžetininkams pradėjus kompensuoti krizės metu sumažintas algas, paaiškėjo, kad dalis žmonių jas gaus net dešimt kartų mažesnes, nei uždirbo.
Primenama, kad dėl ekonominės krizės, 2009-2013 m. Lietuvos Respublikos asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, buvo neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.
Nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinti 15-20 kategorijų, o nuo tų pačių metų rugpjūčio 1 d. įstatymas buvo pakeistas, sumažinant 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.
Prieštarauja Konstitucijai
2013 m. liepos 1 d. Konstitucinis Teismas pripažino, jog LR valstybės tarnybos įstatyme numatyti sumažinimai, priklausomai nuo kategorijos, pareiginės algos koeficientai prieštarauja LR Konstitucijai. Vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą, turėjo būti kompensuota asmenims, kuriems buvo neteisėtai sumažintas darbo užmokestis.
2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas LR asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas), kuriame nurodyta kompensavimo tvarka, bet su mažinimo koeficientais. Pagal Grąžinimo įstatymą iki 2020 metų daliai biudžetininkų būtų kompensuojamos, tačiau nepilnai per krizę sumažintos algos.
Advokatė Kristina Čivilytė mano, kad Grąžinimo įstatymas prieštarauja LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <…> turi teisę <…> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 23 straipsnio nuosavybės apsaugai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
LR Konstitucinio Teismo Pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Aurelija Vernickaitė priminė, kad Konstitucinis Teismas yra nustatęs, jog teisinis reguliavimas, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja Konstitucijai.
„Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimo mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos“, – teigė A. Vernickaitė.
Kaip minėta, šiuo atveju mažinimas buvo vykdomas pagal tarnautojų kategorijas ir Konstitucinis teismas nustatė, kad pažeidė Konstituciją.
Grąžins ne viską
2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Grąžinimo įstatymą, kuris numato uždirbtų algų kompensavimą, išskaidant išmokėjimą dalimis iki 2020 m.
Pagal įstatyme numatytą mechanizmą ir mažinimo koeficientus, valstybės tarnautojams ne tik negrąžinama absoliuti nesumokėta alga, prilyginama 1, bet alga dar kartą sumažinama, nes įvedama formulė, pagal kurią skaičiuojamas mėnesio grąžintinas dydis už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010–2013 m. mėnesius – 0,955.
„Pagal tokį skaičiavimą, faktiškai priklausanti darbo užmokesčio nepriemoka, kuri turėtų būtų grąžinta, yra dar kartą sumažinama, o kai kuriais atvejais gaunamas netgi neigiamas dydis! Be to, grąžinimas numatytas dalimis per 5 metus, iki 2020 m., neskaičiuojant jokių delspinigių (jeigu nebūtų vykdoma), nei palūkanų”, – sakė advokatė K. Čivilytė.
Jos teigimu, tai neužtikrina teisingo kompensavimo valstybės tarnautojams.
Sumažėjo 10 kartų
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Algimantas Laukaitis teigia, kad juos užplūdo valstybės tarnautojų prašymai gelbėti nuo šios neteisybės.
Advokatė K. Čivilytė pateikia vieno kliento situaciją:
Pilietis V. S. dirba Kauno apskr. vyriausiame policijos komisariate (VPK). Nuo 2009 m. gegužės 1 d. jam alga buvo mažinama net du kartus. V.S. kreipėsi su prašymu į savo darbovietę dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies sumokėjimo, nes per 2009-2013 metus jam buvo neišmokėta 3 499,81 Eur. (12 084,13 Lt.) darbo užmokesčio. Vadovaujantis Grąžinimo įstatymu, jam teliko 319,67 Eur. (1102, 86 Lt.) grąžintina suma. Beje, kai kuriais mėnesiais gaunamas netgi neigiamas dydis.
Taigi, pareiškėjui priklausanti kompensacija sumažėjo daugiau kaip 10 kartų.
Pareiškėjas, kaip ir daugelis kitų tarnautojų, kuriems buvo sumažintas darbo užmokestis, 2013 m. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti neteisėtai sumažintą darbo užmokestį.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio mėn. atmetė pareiškėjo skundą dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo iš valstybės institucijos, vadovaudamasis Grąžinimo įstatymu su kompensavimo mechanizmu.
Pareiškėjas kreipėsi į advokatę, kuri parengė ir pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bei pateikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo įstatymo atitikties Konstitucijai. Šiuo metu byla apeliacinėje instancijoje.
Padeda profsąjungos
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Algimantas Laukaitis pasakojo, kad darbuotojai pradėjo masiškai kreiptis į teismus, kelios bylos nuėjo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, visi laukė teigiamo sprendimo, esą jau tuoj atiduos visus uždirbtus pinigus. Tačiau, teismai vieną po kito pradėjo atmetinėti skundus, kaip nepagrįstus, nes problemai spręsti jau sukurtas kompensavimo įstatymas.
Gan tipiškas atvejis, kai teismai atmeta skundus – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos statutinio valstybės tarnautojo E. L. situacija. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjo jo skundą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už beveik 4 m. laikotarpį, su darbdaviu nesutarta kokia tvarka ir apimtimi turi būti kompensuojami praradimai. Teismas pripažino, kad Grąžinimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai (48 str.), tačiau jame numatytas kompensavimo mechanizmas. Skundas atmestas kaip nepagrįstas, o sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas.
A. Laukaitis pasakojo, kad į profesinę sąjungą neseniai kreipėsi nuo Grąžinimo įstatymo ženkliai nukentėjęs pareigūnas, kuriam per krizę neprimokėta 3765 eur. (13 tūkst. Lt.) algos, o pritaikius formulę jis daugiausiai atgaus 289 eur. (1 tūkst. Lt.).
„O kur dingo kiti uždirbti pinigai?“, – retoriškai klausė A. Laukaitis.
Jis atskleidė, kad per krizę visiems apie pusketvirto tūkstančio Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos darbuotojams buvo sumažintos algos.
„Prieš pusantro mėnesio valstybės tarnautojai sujudo, ištiko šokas, visi neatsigauna… Dabar visus raginame kreiptis į darbdavį su prašymu gauti pažymą, informuoti kiek iš manęs atėmėte“, – aiškino A. Laukaitis.
A. Laukaičio teigimu tipiška, kai teismas atmeta skundus ir ragina pažvelgti į Grąžinimo įstatymą. Šiuo metu jis pataria kreiptis į profsąjungas, kurios suteiks nemokamą teisinę pagalbą.
Ragina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Advokatė K. Čivilytė teigia, kad nukentėję tarnautojai gali kreiptis į advokatus dėl pažeistų teisių, nes Grąžinimo įstatyme numatyta darbo užmokesčio nepriemokas mažinanti formulė, neatitinka LR Konstitucijos nuostatų, pažeidžia asmenų konstitucines teises į teisingą atlygį, nuosavybės teises, teisinės valstybės principą, todėl vykstant teisminiams ginčams, parengus atitinkamus dokumentus, yra pagrindas prašyti teismo kreiptis į LR Konstitucinį teismą.
Advokatės manymu, dalis nuo įstatymo nukentėjusių žmonių dar net nežino, kad nukentėjo ir pataria kreiptis į savo darbdavius, kad jie pateiktų pažymą apie grąžintinas sumas su grafikais.
Advokatė K. Čivilytė ragina nebūti pasyviais ir nedelsiant kreiptis į advokatus, kurie parengtų skundus bylose bei iškart raštu prašymu kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą gali būti parengtas ir pateiktas tiek pirmoje instancijoje, tiek apeliacijoje, išdėstant jame išsamius teisinius motyvus dėl prieštaravimo Konstitucijai. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pasak advokatės, tai vienintelė išeitis.
„Šiuo atveju, turėtų būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų situaciją, ir jei nuspręstų, kad Grąžinimo įstatyme sugalvota formulė ir kompensaciją mažinantys koeficientai pažeidžia LR Konstituciją – tuomet jis negalėtų būti taikomas ir turėtų būti pakeistas, o žmonėms paskirta gauti, tai, ką uždirbo“, – įsitikinusi K. Čivilytė.
Pažymėtina, kad ruošiant skundus teismui, apeliacijos terminai labai trumpi – 14 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo, todėl itin svarbu jų nepraleisti ir kreiptis su apeliaciniu skundu ir prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą.
