Pirkėjų kalbos apie parduotuvėse kur kas patraukliau nei namuose atrodančias prekes tėra tik iliuzija, kuri atsiranda dėl skirtingo apšvietimo naudojimo. Teisingai parinktas apšvietimas pabrėžia geriausias prekių ypatybes, netgi padeda nokti vaisiams ar apsaugo kosmetiką nuo žalingo aplinkos poveikio.
Vartotojų emocijas ir elgseną analizuojančių neuromarketingo tyrimų duomenys patvirtina, kad žmonės daugiau teigiamų emocijų patiria apšvietimui panaudojus saulės šviesai artimus šviesos diodus (LED) lyginant su kitais sprendimais.
Emocijų poveikio vartotojų elgsenai tyrimus atliekanti Kauno technologijos universiteto (KTU) Marketingo katedros doktorantė Eglė Vaičiukynaitė teigia, jog pardavimo aplinka gali net stipriau paveikti vartotojo sprendimą pirkti nei pats produktas, todėl įmonėms svarbu analizuoti aplinkos poveikį vartotojo elgsenai.
„Tai gali būti paaiškinama laimės hormono serotonino kiekio pokyčiu žmogaus smegenyse. Žemesnis serotonino kiekis lemia vartotojo nenorą pirkti prekę ar paslaugą, o aukštesnis serotonino kiekis veikia priešingai. Be to, aukštesnis serotonino kiekis žmogaus smegenyse padidėja esant saulės šviesai, valgant saldumynus“, – pasakojo E.Vaičiukynaitė.
Jos teigimu, prabangos prekių parduotuvės neatsitiktinai renkasi tamsesnį apšvietimą, sukuriantį paslapties, elegancijos pojūtį, išskiriantį ją iš kitų prekybos vietų.
Prekybos įrangos gamintojos „ITAB Novena“ dizaineris Mantas Baranauskas pasakoja, kad įrengiant parduotuvės apšvietimą įvertinamas reikalingas šviesos intensyvumas, jos spalva, taip pat paties gaminio spalvos atkūrimo indeksas. „Yra nusistovėję kanonai, kaip turi būti apšviesta žuvis, mėsa, daržovės, kosmetika, juvelyriniai dirbiniai – atsižvelgiant tiek į tauriųjų metalų, tiek į brangakmenių specifiką.“
Kalbos, kad parduotuvėje prekė atrodo gražiau, nei ją parsinešus namo, nėra teisingos. „Prekybos vietoje apšvietimas sukuriamas taip, kad padėtų matyti daiktus maksimaliai gerai, namuose nėra tikslo naudoti tokio ryškaus apšvietimo. Be to, namuose daiktai atrodo skirtingai dėl juos supančių sienų spalvos. Juos skirtingai matome ir dėl to, ar šviesa krenta iš šiaurinės ar iš pietinės pusės, esant apsiniaukusiam ar saulėtam orui tuo metu. Šviesos intensyvumas ūkanotą ir saulėtą dieną skiriasi apie 5 kartus“, – sako M.Baranauskas.
Teisingi apšvietimo sprendimai lemia, kad lentynose neperkaista kosmetika, noksta vaisiai, prekės apsaugomos nuo nublukimo. Pirkėjai neturi pamiršti, kad bendras apšvietimo ryškumas parduotuvėje gali būti iki 3 kartų didesnis negu ryškiausia darbo zona namų virtuvėje.
Drabužiai ir batai skirtingai atrodo parduotuvėje, namuose, išėjus pasivaikščioti dieną, vakarieniaujant restorane, nes visur yra skirtingas apšvietimo intensyvumas, spalvos atkūrimo indeksas ir kiti parametrai.
Parduotuvėse apšviečiant daržoves ir vaisius, tai dažniausiai daroma pasitelkiant halogeninius šviestuvus, kurie puikiai perduoda spalvą ir skleidžia aukšto intensyvumo šviesą, artimą saulės spindulių spektrui.
„Naudojant tokį apšvietimą, vaisiai ir daržovės atrodys ryškiai, šviežiai, sveikai. Tokios pat lempos naudojamos ir apšviečiant gėles. Artimos saulės šviesai lempos palaiko vegetacijos galimybę, vaisiai taip ir noksta“, – sako „ITAB Novena“ dizaineris.
Pasak KTU Marketingo katedros doktorantės, apšvietimas veikia vartotojo emocijas ir jo elgseną parduotuvėje. Pavyzdžiui, tamsesnis restorano apšvietimas lemia, kad vartotojai yra linkę ilgiau socializuotis ir drauge išleisti daugiau. „Neatsitiktinai greitojo maisto restoranai renkasi labai ryškias ir kartais erzinančias spalvas – tokiu būdu siekiama, kad vartotojai ilgai neužsibūtų. Ryškios spalvos ne tik žadina apetitą, bet ir skatina skubėti“, – teigia E.Vaičiukynaitė.
