Rotavirusinės infekcijos šiuo metu yra pasiekusios patį piką, teigia Kauno klinikinės ligoninės gydytojai. Vien ligoninės Vaikų ligų I skyriuje du trečdaliai tokių pacientų šiuo metu yra gydomi nuo rotavirusinės infekcijos.
„Šis susirgimas dažnesnis šaltuoju metų laiku, ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį. Kartais į ligoninę gydytis atvykstama ir šeimomis. Šiuo metu ligonių tikrai labai daug“, – įspėja VšĮ Vaikų ligų I-ojo skyriaus vedėja Nijolė Mačerinskienė.
Kauno klinikinėje ligoninėje gydytų mažųjų pacientų statistika šias tendencijas atkartoja kasmet. „Kūdikiai blogiau toleruoja ūmų skysčių netekimą nei suaugusieji, todėl jiems dažniau reikalingas gydymas ligoninėje“, – pabrėžia N. Mačerinskienė.
Rotavirusinei infekcijai būdinga ūmi ligos pradžia, ligoniai karščiuoja – temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių. Karščiavimą lydi pykinimas, vemiama, viduriuojama vandeningomis išmatomis (kartais iki 20 kartų per dieną). Ligos sunkumą nulemia netenkamas skysčių kiekis. Dėl skysčių ir elektrolitų mažėjimo organizme, ligonis gali pasidaryti vangus, rečiau šlapinasi.
Rotavirusinės infekcijos inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka nuo vienos paros iki trijų parų. Virusas patenka į aplinką su sergančio žmogaus išmatomis, o ligonio išmatose virusai išbūna iki 7-8 ligos dienų. Virusą gali platinti ir besimptome forma sergantys asmenys.
„Ant rankų šis virusas išlieka gyvas keleta valandų, o išmatose – iki mėnesio. Taigi apsikrėsti galima per įvairius užterštus buities daiktus, taip pat maistą ir vandenį“, – sakė Vaikų ligų I-ojo skyriaus vedėja N. Mačerinskienė.
Medikai teigia, kad gydymas nuo rotavirusinės infekcijos yra tik simptominis. Antibiotikais šios ligos negydo. Svarbiausi gydymo principai yra netektų skysčių atstatymas, palaikymas ir dieta. Tinkama dieta su mažesniu skaidulų kiekiu maiste (kruopos, bulvės džiūvėsiai, liesa mėsa, bananai, keptas obuolys). Kūdikiams nerekomenduojama nutraukti maitinimo motinos pienu, ligos metu nepradėti maitinti naujais adaptuotais mišiniais. Maisto porcija mažinama, bet stengiamasi maitinti dažniau. Skysčių netekimui koreguoti naudojami specialūs geriamieji rehidraciniai tirpalai (pvz. Hydral Plus), netinka sultys, vaisvandeniai, arbata.
Specifinių rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonių nėra. Svarbiausia profilaktikos priemonė – ypatingas dėmesys asmens higienai. Susirgusio vaiko nereikėtų leisti į vaikų ugdymo įstaigą. Taip pat reikia apsaugoti kitus vaikus nuo tiesioginio kontakto su sergančiuoju. Vienas kūdikių profilaktikos būdų – maitinimo krūtimi skatinimas, kad kūdikis kartu su pienu gautų motinos antikūnų.
Kasmet VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų ligų skyriuose dėl rotavirusinės infekcijos gydoma apie 500 mažųjų pacientų, didžiausia jų dalis Vaikų ligų I skyriuje. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius ligoninės pediatrai pagydė jau 236 pacientus. Penktadalį visų susirgusiųjų sudaro kūdikiai iki vienerių metų. Ligoninėje gydytų pacientų rotavirusine infekcija skaičius 2013-2016 metais pateiktas diagramoje. Lyginant diagramoje pateiktus duomenis, matoma, kad daugiausia pacientų ligoninėje gydosi pavasario mėnesiais.
Rotavirusinė infekcija – tai ūminė žarnyno virusinė infekcija, kuriai būdingas vėmimas, dažnas viduriavimas ir karščiavimas, dėl ko vystosi dehidracija (vandens trūkumas organizme).
Infekciją sukelia rotavirusas, priklausantis Reoviridae šeimai. Kasmet ja suserga daugiau kaip 25 milijonai žmonių visame pasaulyje. Sergamumas išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse yra toks pat.
