Daugelį metų Kaunas buvo nepelnytai nurašomas, tačiau pastaruoju metu antras Lietuvos miestas sulaukia vis daugiau palankių žodžių ir vertinimų. Ir ne tik miestas, bet ir jo meras.
Gyvenant Kaune ar tik kartais čia apsilankant, galima pastebėti atgijusią centrinę miesto dalį, pagerėjusią kelių dangą ar prasidėjusią, bet beveik nevykstančią Laisvės alėjos rekonstrukciją. O per Velykas vietoj tradicinių ir mums įprastų Kalėdų eglučių, gavome milžiniškus margučius. Internete po straipsniais daug komentarų, jog tai naujojo mero nuopelnas.
Kad ir kas bevyktų mieste, didžioji liaudies dalis nuopelnus užrašo dažniausiai matomai personai mieste – merui. Nuo praėjusių metų balandžio prie Kauno vairo stojęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis, išrinktas pirmą kartą surengtuose tiesioginiuose mero rinkimuose ir antrajame ture nugalėjęs ilgametį Kauno vadovą Andrių Kupčinską, netrukus tapo Kauno lyderiu visomis prasmėmis, o jo darbo vertinimai dvejopi: vieni palaiko bet kokį mero žingsnį, kiti kritikuoja.
Meras elgiasi kitaip
Iki šiol versle aktyviai dalyvavęs, o politikoje tik epizodiškai miesto tarybos posėdžiuose dalyvavęs V.Matijošaitis, per pastaruosius metus savo gyvenimą turėjo pakeisti kardinaliai. Juk verslininkai, nors ir dirba įtemptai, tačiau siekia vienintelio tikslo – pelno ir rezultato. Tuo tarpu savivaldybės darbe tik dabar bandoma pakeisti nuostatą, kad reikia orientuotis į rezultatą, o ne į popierizmą ir reglamentus. Ne paslaptis, kad miesto valdžios šventovėje net ir po įvykdytos reformos dirba 650 darbuotojų, kurių skaičius iš toli nekvepia optimalumu. Palyginimui, „Kauno autobusai“ skelbia turinti 1138 darbuotojus, „Kauno švara“ – 485.
A.Kupčinsko laikais į pagrindinius renginius mieste pasveikinti dalyvių važiuodavo jis pats. Dabartinis miesto vadovas dažniausiai šią funkciją patiki savo vicemerams. Šią naštą iš mero perima jo pavaduotojai, paprastai liberalsąjūdietis Simonas Kairys ir „Vieningo Kauno“ atstovas Povilas Mačiulis. V.Matijošaitis dalyvauja tik retomis progomis, aplanko pagrindinius Kauno renginius, tačiau daug laiko sveikinimams ir oficialioms ceremonijoms nešvaisto.
Socdemai – geri Kauno mero draugai?
Nors Kauno meras atstovauja visuomeninį judėjimą „Vieningas Kaunas“, per savivaldos rinkimus laimėjusį 16 mandatų, jam tenka draugauti ir su kitais politikais. Ir ne tik politiniais klausimais, kam kokį postą skirti, bet ir kovojant dėl didesnių objektų ir projektų finansavimo. Todėl nenuostabu, kad atidarant tris metus statytą Panemunės tiltą, šalia mero fotografams ir operatoriams pozavo daugiausiai socdemų atstovai, tarp kurių ne tik premjeras, susisiekimo ministras, bet ir Neringos meras. Kaip sakant, kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Žiūrint šios ceremonijos vaizdo įrašą, akį traukia nepelnytai į šoną nustumtas A.Kupčinskas, kuris taip pat prisidėjo prie šio tiltų statybų, tačiau jam tilto atidarymą su grupele bendraminčių beliko stebėti atokiau nuo pagrindinės valdžios.
Draugavimas su centrine šalies valdžia Kaunui kol kas išeina į gerą. Sutarta dėl mokslo muziejaus Nemuno saloje statybų, pradedamas rekonstruoti S.Dariaus ir S.Girėno stadionas. Ir nors dėl stadiono ir jo pritaikymo penkiolikos tūkstančių žiūrovų auditorijai kyla abejonių, tačiau daugelis sutiks, kad judėti į priekį visada geriau nei nieko nedaryti ir laukti geresnių laikų. Kaunas, atrodo, progą iki naujų Seimo rinkimų išnaudojo ir užsitikrino kelių stambesnių objektų finansavimą įgyvendinant savo užsibrėžtus tikslus. Nežinia, kaip susiklostys rinkimų rezultatai ir su kuo teks bendrauti nuo metų pabaigos, tačiau kol kas atrodo, jog „Vieningo Kauno“ draugavimas su socialdemokratais miestui išeina į naudą.
Džiugesį kelia ir mažėjanti miesto skola, kurią per praėjusius metus pavyko sumažinti 45 mln. eurų. Optimizmo nemažina ir rekordinis 2016-ųjų biudžetas, siekiantis 274 mln. eurų.
Sandėriai su atspalviu
Tačiau pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodo informacija apie galimai mero laiminamus sandėrius tarp susijusių asmenų ir įmonių, nors Kauno vadovas neigia, kad jiems darė kažkokią įtaką motyvuodamas tuo, kad pažįsta daug žmonių iš verslo aplinkos, o pats yra 80-ies įmonių akcininkas, kurių pradėjus merauti, nekontroliuoja ir praktiškai nesidomi jų veikla.
Kelis dešimtmečius nespręstą miesto vaiduoklių problemą pagaliau išjudino naujojo mero aplinka. Tuomečiai pastato savininkai „Kauno arka“ nepasidavė niekaip ir pastato nepardavė, kol prie miesto vairo nestojo V.Matijošaitis.
Praėjusiais metais pranešta, kad netrukus Kauno gėda vadinamame objekte prasidės realūs darbai. Už neskelbiamą kainą objektą įsigijo „Vičiūnų“ įmonių grupė. Meras po šio sandėrio žiniasklaidai sakė, kad džiaugiasi, jog jo sūnui Šarūnui Matijošaičiui pavyko suderėti dėl „Vaiduoklio“ įsigijimo, tačiau jis teigia niekaip neprisidėjęs prie sandėrio sėkmės.
Prasidėjus pavasariniams darbams mieste, pirmiausiai pastebimas veiksmas prie miesto viešojo transporto stoginių ir jų prieigose, kur įrenginėjami nauji reklamos stendai.
Įdomi aplinkybė, kad naujas reklamos stendų vietas susiderino įmonė „JCDecaux“, kuri neteko reklamos plotų po to, kai buvo paskelbtas naujas viešojo transporto stoginių konkursas. Jį po ilgų procesų laimėjo naujas dalyvis Kauno reklamos rinkoje, įmonė „Reklamos arka“, šiuo metu vėluodama įrenginėja naująsias stogines. Nemiega ir kitos reklamos įmonės atstovai, Kaune gavę leidimą įrengti 21 naują reklaminį stendą centrinėje miesto dalyje.
Žiniasklaidoje miesto meras neslepia, kad bendrauja su daugeliu verslininkų, tame tarpe ir „JCDecaux“ vadove Žaneta Fomova, tačiau neigia, jog šiai įmonei padeda kloti pamatus Kaune. Administracijos direktorius Gintaras Petrauskas teigia, kad minėta įmonė yra stambiausia mokėtoja už reklamos plotus mieste, todėl norima atstatyti darbinius santykius, o ne kovoti teismuose. Šiuo metu pasirašytą taikos sutartį tarp „JCDecaux“ ir Kauno savivaldybės apskundė stoteles statančios įmonės „Reklamos arka“ atstovai.
Naujausias atvejis apie spaudoje pasirodžiusią informaciją, jog plėsdami veiklą Kaune ir gavę lengvatų iš miesto savivaldybės, veiklą pradeda automobilių dalinimosi paslaugą „CityBee“ teikianti įmonė. Visuomenės dėmesį patraukė faktas, kad „Modus Group“ įmonių grupė, teikianti šią paslaugą, Lietuvoje yra įgalioti „Porshe“, „Fiat“, „BMW“, „Rover“ automobilių atstovai, todėl šių markių automobilių galima atrasti su Vilniuje kol kas teikiama paslauga „CityBee“. Tačiau jau aišku, kad šių markių sąrašas plėsis. „CityBee“ šį mėnesį paskelbė, kad jų automobilių parką papildys „VW“ ir „Peugeot“ automobiliai.
50 naujų „Peugeot” įmonė perka iš „Auto vici” įmonės. Susijusių įmonių atstovai teigia, kad automobiliai pasirinkti dėl geriausių sąlygų rinkoje, o Kauno meras apie šį sandorį teigia išgirdęs tik iš žiniasklaidos.
Nors visi šie sandoriai juridiškai neturi nieko bendro su savivaldybe ar jos vadovu, žmonėms, diskutuojantiems šiomis temomis, kyla pagrįsti klausimai, ar V.Matijošaitis negalėjo pajudinti klausimų, kurie yra naudingi jo aplinkos žmonėms?
O jei ir pajudino? Ar tai pakenkė miestui ir jo gyventojams?
Kaip judės naujieji Kauno projektai?
Visuomenė, savo pagrindiniu atstovu išrinkusi verslininką, sukūrusį milžinišką verslo imperiją, ne politiką, turėtų susitaikyti su panašiais atvejais, kai manoma, jog sandoriai vyksta nesąžiningai. Tačiau jei jūs būtumėte verslininkas, iki šiol sėkmingai ėjęs gyvenimo keliu ir netikėtai tapęs miesto meru, ar nutrauktumėte santykius su buvusiais bičiuliais, nekurtumėte su jais bendrų idėjų ar projektų ar nebandytumėte savivaldybės darbo ar vykdomų projektų apjungti?
Stipriai politinių partijų suimti kai kurie Lietuvos miestai ir miesteliai dar ilgai negalės perlipti „partinis-nepartinis“ skirstymo. Mažesnėse savivaldybėse nerasi atsakingo posto, kurio neužimtų valdančiųjų partijai priklausantys žmonės.
Tuo tarpu miestuose, tokiuose kaip Kaunas ar Druskininkai, kur vykdoma daug projektų, kuriuose dalyvauja verslo įmonės, iš mokesčių mokėtojų pinigų atliekami darbai turi būti vykdomi palankiausiomis sąlygomis miestui, o ne konkretiems verslo subjektams.
Aukščiau paminėtuose atvejuose miestui žalos galimai nepadaryta, tačiau galima įžvelgti tam tikrų susitarimų. Dar kartą kiekvienam, prisidėjusiam prie šių projektų, reikia atsakyti į klausimą, ar jie nėra kenksmingi miestui ir kauniečiams? Jei ne, galbūt viskas gerai, kad dirbantys žmonės moka ir gali greitai rasti bendrą kalbą ir pasitelkiant savivaldybę bei verslo įmones rasti bendrų sutarimų.
Sutikime, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje, norintis kažką pasiekti ir to negalintis įgyvendinti pats, kreipiasi į kolegas, partnerius, iš kurių galima sulaukti vienokios ar kitokios pagalbos. Tačiau norisi pasakyti, jog padėti galima tik tokiu atveju, jei nėra siekiama asmeninės naudos, o dirbama miesto labui. Visi mieste vykdomi projektai turi būti nukreipti į miesto gyventoją, o ne į verslo įmonių interesų tenkinimą.
Kaip šį egzaminą seksis išlaikyti Kauno merui V.Matijošaičiui, turinčiam dar tris metus, sužinosime ateityje, o dabar belieka palinkėti kuo daugiau darbų vardan miesto ir kauniečių gerovės.
