Į DELFI redakciją kreipėsi didžiuliu banko įkainiu už skubų pinigų pervedimą pasipiktinusi skaitytoja. „Galvojau, kad ten 26 centai, o pasirodo – kaina eurais“, – pasakojo ji. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas paaiškino, kad tokio įkainio priežastis – šalies prisijungimas prie elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA.
„Pervedimą dariau iš savo „Swedbank“ sąskaitos į „Nordea“ banką. Mano pervedimo suma buvo šiek didesnė nei 200 eurų. Kadangi skubėjau ir norėjau, kad pinigai kuo greičiau pasiektų gavėją, atlikdama pervedimą varnele pažymėjau, kad tai turi būti skubus pervedimas“, – laiške rašė Gintare prisistačiusi skaitytoja.
Ji teigė mačiausi, kad šalia mažomis raidėmis buvo parašytas skaičius 26, tačiau buvo visiškai įsitikinusi, kad tai yra 0,26 euro.
„Atlikusi pervedimą bendroje išklotinėje pamačiau, kad vis tik šis pavedimas man kainavo 26 eurus, o ne centus. Sąskaitoje pinigų buvo, tad juos nuskaičiavo automatiškai. Tą pačią minutę paskambinau į „Swedbank“ banko klientų aptarnavimo skyrių. Atsiliepusi konsultantė dar paprašė, kad palaukčiau, neva ji bandysianti sustabdyti ir atšaukti mano pervedimą, tačiau to padaryti nepavyko“, – sakė Gintarė.
Galvojo, kad tokių nebeliko
Kaip DELFI paaiškino S. Kropas, anksčiau skubūs pervedimai būdavo vietiniai ir tokių kaštų kaip dabar nesudarydavo.
„Šiuo metu skubūs pervedimai kiekviename banke yra atliekami skirtingai ir turi eiti per europinius kliringo namus, kur yra visiškai kitos darbo valandos ir skirtingi įkainiai“, – sakė jis.
Toks pokytis atsirado dėl to, kad nuo 2016 metų sausio 1 dienos Lietuva prisijungė prie 34 valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA.
SEPA, tai – iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones (kredito pervedimus, tiesioginį debetą) atsiskaitymams eurais. SEPA priklauso visos Europos Sąjungos valstybės narės ir Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija, Monako Kunigaikštystė bei San Marinas. Lietuvai prisijungus prie SEPA, vidaus ir tarptautiniai pervedimai į visas šias 34 šalis tapo vienodi.
„Kai dar buvo litas, jokių papildomų kaštų nebuvo. Norint įvykdyti skubų pervedimą, kaštai buvo minimalūs, o dabar yra kitos valandos, kiekvienas bankas turi nusistatęs savo partnerius, kaip tuos mokėjimus atlieka ir viskas eina per europinę struktūrą. Vieni turi lengvesnius kelius ir būdus, o kitiems sekasi sunkiau“, – pasakojo S. Kropas.
Pašnekovas sutiko, kad skubūs tarpbankiniai įkainiai yra nepaprastai brangūs ir stebėjosi, kodėl jie apskritai yra išlikę.
Brangu ir kitur
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI aiškino, kad „Swedbank“ atliekami paprastieji mokėjimų pervedimai į kitus Lietuvoje registruotus bankus įskaitomi penkis kartus per dieną.
„Klientai, norintys, kad mokėjimai į sąskaitą kitame banke įvyktų dar tą pačią darbo dieną, mokėjimo pervedimą bankui turėtų pateikti iki 16.00 valandos, – sakė jis. – Jei klientas pageidauja atlikti skubų tarpbankinį mokėjimą, kad mokėjimas gavėjo bankui būtų išsiųstas nedelsiant, tai yra atliekama atskira tvarka.
Tai yra papildoma paslauga, kuriai atlikti nėra naudojamos automatizuotos funkcijos, todėl jos atlikimo kaštai yra aukštesni ir jai taikomas skirtingas įkainis nei paprastam mokėjimui.“
S. Abraškevičius sakė, kad paprastai prieš atliekant skubų mokėjimo pavedimą bankas klientams pataria įvertinti tokio mokėjimo poreikį.
Dideliais įkainiai už skubų pinigų pervedimą į Lietuvoje registruotus bankus pasižymi ne tik „Swedbank“, kuriame jis, jei atliekamas internetu, siekia 26 eurus.
SEB analogiška paslauga kainuoja 40 eurų, „Nordea“ – nuo 11 iki 15 eurų.
Lietuvos bankas apie skubių pervedimų į kitą mokėjimo paslaugų tiekėją statistiką skelbia tik iki 2014 metų gruodžio 31 dienos.
Tuo metu „Swedbank“ už šią paslaugą prašė 1,16 euro, SEB ir „Nordea“ – 1,45 euro.
2015 metų sausio 1 dieną Lietuva įsivedė eurą, tad jei šiandien skubus pervedimas kainuoja 26 eurus, tai reiškia, kad jis pabrango maždaug 2241 proc.
Kaltina tyčia teikiant brangias paslaugas
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigia, kad šalies komerciniai bankai tyčia pasirinko teikti brangias paslaugas pinigus norintiems pervesti klientams.
„Nuo sausio 1 d. Lietuvos bankai turi galimybę dalyvaut Lietuvos banko mokėjimų sistemoje, kurioje įkainis bankams yra 80 kartų pigesnis negu jie pasirinko naudoti. Taigi didieji bankai pasirinko nedalyvauti toje sistemoje ir jie pasirinko dalyvauti kitoje „klyringo“ namų sistemoje, kurios savininkais jie patys yra“, – DELFI sakė jis.
M. Jurgilo teigimu, komerciniai bankai pasirinko mokėjimus atlikti per aplinkui.
„Įvardinant vizualiai: vienoje gatvės pusėje yra SEB, kitoje – „Swedbank“. Dabar mokėjimai juda taip: SEB siunčia į Estiją, Estijoje jų filialas jungiasi į EBA „klyringo“ namus kažkur Europoje. Ten pagal „klyringo“ ciklus įvyksta mokėjimai, tada jie persiunčiami į Stokholmą, tada Lietuvoje į kitą gatves pusę. Natūralu, kad toks kelias brangiai kainuoja. Negana to, pailgėję mokėjimų laikai“, – aiškino valdybos narys.
Jis tikino, kad Lietuvos bankas yra sudaręs visas sąlygas atlikti mokėjimus realiuoju laiku. Tokių mokėjimų įkainis bankams – 1 centas. Šiuo kanalu iki metų pradžios bankai naudojosi. Dabar pasirinko nesinaudoti.
Daugiau skaitykite čia.
