Šalyje gerai žinomas žiniasklaidos „imperijos“ kūrėjas, laikraščių, žurnalų, televizijos, interneto, spaustuvės „Lietuvos rytas“ akcininkas, krepšinio klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas pravėrė tylos sieną ir davė interviu „Krepšinio pasaulyje su Vidu Mačiuliu“ laidoje.
„Mano atveju, gyvenimas susiklostė labai įdomiai, esu labai dėkingas likimui, esu laimingas žmogus, pasiekiau šį tą versle, įrodžiau, kad Vilniuje galima sukurti gerą krepšinio komandą ir išlaikyti ją dešimtmečius“, – pokalbį pradėjo G. Vainauskas.
„Lietuvos ryto“ vadovas nemažai laiko yra pragyvenęs Kaune: „Nesu visiškas kaunietis, esu gimęs Utenoje, 6 klases baigiau Vilniuje, vėliau tėvai persikėlė į Kauną ir ten baigiau vidurinę mokyklą. Kai iš Vilniaus atvažiavau į Kauną, man jis pasirodė visiškai kitoks. Vilniuje buvau klasėje nenaudėlis, bet kai patekau į Kauno mokyklą, pasijaučiau visiškai neišsiskiriantis, ten buvo tiek kietų jaunuolių, kad turėjau prie jų taikytis ir slėptis. Išgyvenau Romo Kalantos susideginimo atvejį, kuris labai paveikė Lietuvos jaunimą.“
G. Vainauskas anksčiau yra žaidęs krepšinį, o vėliau persikėlė į dviračių sportą: „Vilniuje pradėjau lankyti krepšinį ir Kaune tęsiau, tik tiek, kad kam nepavyko, nes vieną dieną treneris atėjo ir pasakė, kad esu per žemas krepšiniui ir neturiu perspektyvų. Tai buvo viena sunkiausių dienų mano gyvenime. Tuo metu žemesnio ūgio krepšininkai buvo nepageidautini. Paskaičiau skelbimą, kad ieškomi dviratininkai ir nuėjau treniruotis dviračių sporto, ten kažką pasiekiau. Man tai suteikė daug tvirtybės, daug valios išsiugdžiau.“
Pasak pašnekovo, sportą jį metė pačiu laiku: „Laiku mečiau, kai reikėjo pasirinkti: dviračiai ar mokslai, pasirinkau mokslus, nes supratau, kad gyvenime visko turėti negalima. Vilniuje mokiausi, tėvai gyveno Kaune ir net sausio mėnesį su dviračiu iš Vilniaus važiavau į Kauną, nes ir pinigų daug nebuvo. Per tris valandas nuvažiuodavau.“
„Lietuvos ryto“ vadovas prisiminė studijų laikus ir motyvus, kodėl pasirinko žurnalistikos studijas.
„Negalvojau iš pat pradžių apie žurnalistiką, mane labai domino sporto medicina, bet kažkaip kažkuriuo momentu atsirado mintis, kad būtų įdomu išbandyti kaip dinamišką profesiją žurnalistiką. Tuomet sporto žurnalistika buvo laisvesnė, galima buvo rašyti be jokių poteksčių. Tiesa, manęs nepriėmė, nes nebuvau sporto laikraštyje anksčiau parašęs žinučių. Įstojau į lietuvių kalbą, bet man vis knibždėjo mintis, kad reikia stoti į žurnalistiką, todėl išlaikiau daug skolų ir mane perkėlė į žurnalistikos studijas“, – prisiminė G. Vainauskas.
Galbūt daug kas ir nežino, bet pasak G. Vainausko, jis net rėmė Kauno „Žalgirį“ vienu metu: „Mano gyvenime „Žalgiris“ paliko patį svarbiausią įspūdį, bet, kad aš prisidėjau prie jos atgaivinimo irgi faktas. Kai „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą 1999 metais, pagrindiniai remėjai jo buvo „Lietuvos rytas“, pasižiūrėkite, kokie skrituliai buvo aikštelėje priklijuoti tada, visi jie buvo „Lietuvos ryto“, be to, aš prikalbinau „Žalgirį“ remti ir kitus.“
Vilniaus klubo vadovas teigė, kad daug vilčių siejo su savo sūnumi Jonu, bet kol kas jos neišsipildė: „Kauno „Žalgiris“ yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos komanda, o „Lietuvos rytas“ yra Vilniaus komanda, čia yra daug pramogų ir nelabai paprasta buvo pritraukti žmones į areną. Daug vilčių siejau su sūnumi, kuris turėjo neblogą įžvalgą krepšinyje, bet dabar jis nuėjo kitais keliais, kas žino, gal kažkada grįš.“
Daugiau skaitykite čia.
