Nuo Naujųjų metų įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostata, kuri skelbia, kad visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami poodinėmis mikroschemomis ir kartu registruojami Valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Visa tai sukėlė visuomenės diskusijų ir įvairių nuomonių viešojoje erdvėje.
Ženklinimas – tai saugi, unikali priemonė, kurios nauda, manau, niekas net neabejoja. Tačiau vien tik paženklinti gyvūną neužtenka. Svarbiausia yra paženklinti ir užregistruoti. Apie paženklintų gyvūnų registraciją reikėtų aktyviau diskutuoti.
Suženklina, bet neregistruoja
Dauguma veterinarijos klinikų jau paskelbė ženklinimo ir duomenų suvedimo kainas, kurios yra skirtingi dalykai. Neabejotina, kad dauguma gyvūnų augintojų, paženklinę savo augintinį, rinksis pigesnį įkainį, t.y. be įregistravimo paslaugos. Gyvūno savininkas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios teritoriniai skyriai privalės nemokamai priimti augintinių savininkų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną. Kas sukontroliuos, ar gyvūno savininkas nuvyko į tarnybą su tokiu prašymu ir ar savo augintinį užregistravo?
Į gyvūnų globos namus Lietuvoje tikrai patenka gyvūnų, kurie yra paženklinti mikroschema, tačiau surasti duomenų, kam gyvūnas priklauso, taip ir nepavyksta. Tikrai buvo patekę ženklintų šunų, kurie taip ir nebuvo niekad atrasti, nebuvo atsekta, kas yra tikrieji jų savininkai. Dažniausiai grandinė nutrūksta ties veterinarijos gydytoju, kuris suženklino gyvūną, bet duomenų neužregistravo. Netgi iš Anglijos, garsėjančios giliomis gyvūnų globos tradicijomis, iš kurios, atrodo, Lietuva galėtų semtis gerų pavyzdžių, atvažiuoja suženklintų, bet neužregistruotų gyvūnų. Daugelis gyvūnų šeimininkų taupant laiką gali būti neinformuoti, jog suženklintą gyvūną reikia užregistruoti.
Duomenys – visam pasauliui
Visi turi žinoti, kad gyvūno mikroschemos duomenys privalo patekti tiek į Lietuvos, tiek į pasaulinę duomenų bazę „Europetnet“. Kol kas Valstybinis gyvūnų augintinių registras nėra „Europetnet“ narys, tad žmonės, norėdami tinkamai užregistruoti gyvūną, vis tiek turėtų kreiptis į Gyvūnų registravimo centrą, kad šis duomenis išsiųstų „Europetnet“. Šiuo metu „Europetnet“ turi 72 803 639 registruotų gyvūnų savo duomenų bazėje ir šis skaičiai auga kiekvieną dieną .Žmonės keliauja su gyvūnais, o tai reiškia, kad yra tikimybė, jog gyvūnas gali pabėgti ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir bet kurioje kitoje valstybėje.
Skamba tik garsūs šūkiai
Skambiais lozungais aprašoma, jog privalomas gyvūnų augintinių registravimo tikslas – mažinti beglobių, bešeimininkių kačių ir šunų populiaciją, taip bus užtikrinta jų gerovė, apsaugota visuomenė ir kiti gyvūnai nuo pavojingų gyvūnų ir galinčių plisti jų ligų, ypač nuo pasiutligės. Šias ligas gali platinti katės, šunys ir šeškai. Būtina sudaryti sąlygas, kad būtų surastas gyvūnas pagal Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje įregistruotą gyvūno augintinio laikytoją. Reikia užtikrinti gyvūnų augintinių atsekamumą. Lozungai ir lieka lozungais, tačiau kuo konkrečiai pasireikš gyvūnų gerovė ir ar tikrai sumažės bešeimininkių gyvūnų populiacija, labai abejotina.
Visos kalbos, jog tai ypač svarbu dėl pasiutligės kontrolės, – beveik tolygu nesąmonei. Vertėtų bent paminėti, kada ir kiek pasiutligės atvejų tarp gyvūnų augintinių per pastaruosius bent trejus metus mūsų šalyje užregistruota. Skaičiai nustebintų ne tik šalies piliečius, bet ir įstatymą priėmusius Seimo narius.
Ženklinimo išlaidos valstybei
Yra svarbu aptarti, ir kiek visa ši naujoji sistema kainuos mūsų valstybei. Iki šiol, jau daugiau nei dešimtmetį, paženklinus gyvūną, duomenys apie gyvūną ir jo savininką buvo registruojami duomenų bazėje „Regivet“ arbaVšĮ Gyvūnų registravimo centre, o mūsų valstybei tai nieko nekainavo. Abi duomenų bazės valdomos visuomeninių pelno nesiekiančių organizacijų, savo veiklą grindžiančių gyvūnų gerovės, o ne pelno siekimu. Abi – pasaulinės augintinių duomenų bazės ,,Europetnet“ narės.
Pagal naujai įsigaliojusią tvarką Gyvūnų augintinių registrą tvarkys VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“. Taip pat už registrą bus atsakinga ir kita ne ką mažiau svarbi institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios teritoriniai skyriai privalės nemokamai priimti augintinių savininkų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną Gyvūnų augintinių registre. Registre turės būti pateikti ir nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir pats savininkas galės turėti reikiamą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino. Tačiau visą duomenų bazę bėgant laikui gali prireikti atnaujinti, modernizuoti, o tai valstybei kainuos gana nemažai.
Niekur neskelbiama, kiek pinigų jau buvo skirta ir kiek dar jų reikės. Ne mažiau aktualus klausimas, kas kontroliuos, ar gyvūnas yra registruotas? Atsakymas – kontroliuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tad tai dar vienas patvirtinimas, kad visa ši sistema ir jos įtvirtinimas pareikalaus dar daugiau papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto.
Konfiskuotiems neženklintiems gyvūnams reikės rasti vietos globos namuose, o tam taip pat turės būti skirta papildomai lėšų, kol konfiskavimo bylos klaidžios teismuose.
Ar ateityje neteks mokėti daugiau?
Ar visos šios priežastys gali lemti, kad visuomenė sulauks nemalonių staigmenų dėl gyvūnų apmokestinimo?
Nors šiuo metu registravimas valstybinėje duomenų bazėje – Gyvūnų augintinių registre – yra nemokamas, tačiau negalima atmesti galimybės, kad po kokių dvejų metų reiks susimokėti ir visi turėsime mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
Dar viena aktuali tema šiuo atveju – mikroschemų kainos. Kai kurie kalbėtojai viešai bando paaiškinti, kad padarys taip, jog kaina būtų 15 eurų. Reikėtų pabrėžti, kad Europos Sąjungoje yra draudžiami „karteliniai“ susitarimai, o kainas diktuoja rinka. Niekas neuždraus gydytojui paimti mažesnę ar didesnę kainą už suteiktas paslaugas. Duomenis suvesti į Gyvūnų augintinių registrą užima iki pusę valandos, taip pat užtrunka dokumentų forminimas ir paties gyvūno ženklinimas, bendravimas su šeimininku. Tad vieno gyvūno aptarnavimas gali užtrukti nuo pusvalandžio iki valandos, jeigu viskas atliekama atidžiai, o tai reiškia, kad kaina gali kilti iki 20–30 eurų.
Sugaudyti beglobius gyvūnus yra nerealu
Į diskusiją apie tai, jog kaimuose laikomi šunys ir katės (beje, dar ir šeškai) bus sugaudyti, suženklinti arba konfiskuoti ir apgyvendinti globos namuose, net nesileisime. Tai – utopija. Netgi Šveicarijoje ar Prancūzijoje gyvūnai augintiniai nėra suregistruoti šimtu procentų.
Viešojoje erdvėje galima išgirsti aptarinėjamą klausimą – skubėti ženklinti ar dar palaukti? Tai klausimas, keliantis nerimą dažnam piliečiui, laikančiam augintinį. Siūlymą neskubėti ir palaukti galima išgirsti netgi iš atsakingų institucijų ir šio privalomo ženklinimo iniciatorių lūpų, o tai sukelia dar daugiau abejonių dėl skaidrumo. Jeigu privalomas ženklinimas bus atšauktas, žmonės bus tarsi apgauti, kad iš viso registravo ir rodė iniciatyvą bei norą būti atsakingais savo augintinių globėjais. Visos aplinkybės paaiškės tik projektui įgavus pagreitį.
Augintinio Brisiaus šeimininkė
