Šalies policininkus sukaustė nerimas. Niekam nežinant, neaišku kaip ir dėl ko, dalis jų atsidūrė vadovybei pristatytame sąraše pareigūnų, kurie galimai piktnaudžiauja alkoholiu.
Policijos departamentas neneigia, jog toks sąrašas sudarytas. Tačiau tai esą tarnybinė informacija ir dalis plano, kaip spręsti alkoholio problemą tarnyboje.
Pareigūnų profesinė sąjunga teigia, kad su ja nederintas tokio sąrašo atsiradimas ir žada imtis visų priemonių, kad į jį patekę kolegos netaptų susidorojimo aukomis.
Tuo tarpu psichologai abejoja, ar juodojo sąrašo sudarymas yra tinkama pagalbos priemonė turintiems priklausomybę nuo alkoholio.
Sąrašas – paslaptingo plano dalis
DELFI žiniomis, Policijos departamento Imuniteto valdyba neseniai sudarė sąrašą pareigūnų, kurie neva piktnaudžiauja alkoholiu. Su juo buvo supažindinta ne tik departamento vadovybė, bet ir apskričių policijos komisariatų vadovai.
Nei Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, nei Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas neatsakė, dėl kokios priežasties sąrašas sudarytas, kokiais kriterijais vadovautasis tai padaryta, kas laukia į jį patekusių pareigūnų.
Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė nepaneigė, kad sąrašas, tačiau išsamiau taip pat nieko nekomentavo. „Informuojame, kad mes stengiamės spręsti sistemoje esančias problemas, o ne bandyti jas nuslėpti ar apsimesti, kad jų nematome“, – parašė ji.
Atstovės teigimu, policijoje yra tam tikrų problemų su alkoholio vartojančiais pareigūnais. Joms spręsti esą turima „speciali programa ir planas“. „Tai yra tarnybinio pobūdžio informacija, todėl ši informacija nėra vieša“, – informavo R. Janavičiūtė.
Vadovautasi gandais?
Vilniaus apskrities Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas sakė nėra matęs sąrašo, tačiau apie jį girdėjęs.
„Būtų įdomu sužinoti, pagal kokius kriterijus, kuo remiantis jis buvo sudaromas. Jei tai duomenys iš narkologijos įstaigų, jeigu jie pagrįsti, tada gerai, reikia pradėti dirbti su tais žmonėmis. Jei sąrašas sudaromas iš gandų, dar kažko, tuomet sunku ką nors pasakyti“, – kalbėjo pirmininkas.
Jo teigimu, departamento vadovybė profesinių sąjungų neinformavo, kaip ir kokiu tikslu buvo sudarytas toks sąrašas. Vis dėlto jis pripažino, kad dalis pareigūnų turi priklausomybę nuo alkoholio, o šią ligą reikia gydyti.
„Sąrašo sudarymas, jo paviešinimas išeina už Asmens duomenų apsaugos įstatymo ribų. Tai yra individualus reikalas, dirbti su tokiais žmonėmis turėtų profesionalai. Policijos vadovai gal ir gali identifikuoti grėsmes, tačiau jie nėra profesionalai, jie negydys alkoholizmo“, – įsitikinęs V. Lamauskas.
Jis patikino, kad sąraše atsidūrę pareigūnai neturėtų nerimauti dėl savo darbo vietos – esą tai negali būti teisinis pagrindas jiems atleisti.
„Jei bus nors vienas toks bandymas, be abejo, teisinėmis priemonėmis ginsime tokius žmones ir jų teisėtus interesus. Bet esu tikras, kad dėl to žmonių atleisti tiesiog neįmanoma, negalima, nes nėra tam teisinio pagrindo“, – tikino profesinės sąjungos pirmininkas.
Jo nuomone, nustačius, kad dalis pareigūnų serga alkoholizmu, jų gydymui aktyviau reikėtų pasitelkti medikus, policijos sistemoje dirbančius psichologus.
Tikslai geri, priemonės keistos
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė dr. Laima Bulotaitė teigiamai vertina iniciatyvą padėti darbuotojams, kurie rizikuoja susirgti alkoholizmu.
„Tyrimais įrodyta ir praktika paliudija, kad yra profesijų, keliančių didžiulį stresą ir įtampą. Prie šių profesijų priskiriamas ir policininko darbas. Tokie žmonės iš anksto turi gauti ypatingą pagalbą ir paramą, negalima laukti kol kas nutiks“, – kalbėjo specialistė.
Jos teigimu, prevencinės programos reikalingos tam, kad žmogus nepradėtų vartoti alkoholio, piktnaudžiauti vaistais, kad nepultų į depresiją ir negalvotų apie savižudybę.
Tokias programas turi daug įmonių ir organizacijų. Ypač tų, kuriose dauguma darbuotojų yra vyrai, patenkantys į didesnę rizikos grupę dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.
„Pavyzdžiui, vos įsigijusi „Mažeikių naftą“ panašių prevencinių priemonių ėmėsi amerikiečių bendrovė „Williams“. „Lietuviai tuomet kalbėjo, kad ne, ne, ne, pas mus nėra alkoholizmo problemos. O jie atsakė nesiaiškinsiantys, ar yra, tiesiog įgyvendins programą, nes yra didelė rizika, kad problemų gali atsirasti“, – pasakojo L. Bulotaitė.
Jos įsitikinimu, prevencinė programa dėl piktnaudžiavimo alkoholiu pasiteisintų ir policijoje. Tačiau apie ją viską turėtų žinoti kiekvienas pareigūnas, galbūt kiekvienam privalomu būti išklausyti paskaitas apie galimą alkoholio grėsmę. O tuomet tik savo noru prireikus žmogus anonimiškai galėtų prašyti papildomos pagalbos.
„Žinia apie kažkokio sąrašo sudarymą skamba baisiai. Tačiau gal tai kažkoks nesusipratimas, vidinės komunikacijos trūkumas? Manau, reikėtų garsiai kalbėti, kad štai bandysime kurti prevencinę programą, kad tai ne susidorojimas, o pagalba“, – svarstė profesorė.
Daugiau skaitykite čia.
