Lapkričio mėnesį tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų pasirašytas memorandumas, kurio rezultatais studentai ir mokslininkai galės pasinaudoti jau nuo 2016 m., įgalino universitetus imtis konkrečių darbų tobulinant švietimo sistemą Lietuvoje. Įvertinę šalies regionų, didžiųjų ir mažųjų miestų išskirtinumą, klasterio nariai sieks užtikrinti aukščiausią studijų ir mokslo kokybę. „Įgyvendiname proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, kuriose pradėjome konkrečius darbus tobulinant studijų, mokslo ir meno sritis“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.
Jo teigimu, kol kiti skeptiškai vertina ir yra linkę tik skųstis prasta švietimo situacija Lietuvoje, jungtiniame universitetų klasteryje dalyvaujantys universitetai pirmieji drąsiai ėmėsi spręsti studentų skaičiaus mažėjimo ir lig šiol nepakankamos studijų ir mokslo kokybės bei neefektyvaus infrastruktūros išteklių panaudojimo problemas Lietuvos universitetuose.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius patikino, kad šis jungtinis universitetų klasteris yra svarbus ir savalaikis, o memorandumo dalyvių palaikomus, visuomenėje nepelnytai nuvertinamus socialinius ir humanitarinius mokslus valstybė taip pat rems. „Humanitariniams ir socialiniams mokslams krepšelių nemažės – šie mokslai pabrėžia filosofinį, kultūrinį, istorinį ir moralinį vektorių kuriant ateities technologijų ir inovacijų ekonomiką, ugdant naujas kartas“, – konferencijoje „Lietuvos aukštojo mokslo politikos prieštaravimai“, kurios metu buvo pasirašomas memorandumas, sakė premjeras.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akad. Algirdas Gaižutis nurodo, kad tokių klasterių yra ir JAV, ir Europoje – garsiausi pasaulio universitetai veikia tokiu principu: Harvardas, Kembridžas, Oksfordas. „Bendrai veikdami mes pasieksime daugiau sinergijos. Universitetai nėra „UAB“, jie neturi būti veikiami vien verslo ir pramonės“, – pabrėžia LEU rektorius ir priduria, kad klasteris padės mažinti atskirtį tarp centro ir periferijos bei užtikrins ne tik žinių, bet ir fundamentalių vertybių sklaidą.
Aiškėja, kaip viskas atrodys
Paklausus, kokie pirmieji uždaviniai sprendžiami, VDU rektorius nurodo, kad pirmiausia sprendžiami mažai studentų surenkančių, bet Lietuvai ir regionui svarbių studijų programų nerentabilumo klausimai. „Šiuo modeliu siekiama konsoliduoti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, kartu vykdant studijų programas šiose studijų kryptyse: sociologija, religijos pedagogika, filosofija, istorija, matematika, aplinkotyra ir kt. Priėmimą planuojama vykdyti konkrečiose klasterio institucijose, tačiau po pirmųjų ar antrųjų studijų metų studijos bus užbaigiamos pagal klasterio narių susitarimą aukščiausios kompetencijos centru pripažintoje aukštojoje mokykloje“, – apie pasikeitimus pasakoja J. Augutis.
Memorandumą pasirašiusių narių teigimu, kuriamos sąlygos studentams dalį studijų (vienus ar dvejus metus) studijuoti kitoje klasterio aukštojoje mokykloje ir įgyti du diplomus (double degree). „Priėmimas būtų vykdomas į tos pačios krypties ir suderinto turinio studijų programas atskirose institucijose, tačiau dalį studijų studentas galėtų studijuoti kitoje klasterio aukštojoje mokykloje. Įskaičius studijų rezultatus kitoje aukštojoje mokykloje, apgynus baigiamąjį darbą ar darbus jungtinėje komisijoje, studentas įgytų du diplomus“, – teigia VDU studijų prorektorius doc. Kęstutis Šidlauskas. Jo teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl tokiu principu vykdomų studijų programų galimybių socialinės politikos, istorijos, lietuvių filologijos, anglų filologijos ir kitų užsienio kalbų studijų kryptyse.
K. Šidlauskas pasakoja, kad svarstoma galimybė kurti ir jungtines studijų programas su kitais Lietuvos ir užsienio universitetais. „Konsoliduojant klasterio universitetų pajėgas, ketinama rengti naujas jungtines (joint degree) studijų programas, kurios būtų vykdomos anglų kalba ir į kurias būtų galima pritraukti ir užsienio studentų“, – apie plėtrą užsimena VDU Studijų prorektorius.
J. Augutis priduria, kad klasteris yra atviras ir prie jo ateityje, tikėtina, prisijungs daugiau universitetų ir mokslo institutų. O nuo 2016 metų pradės veikti lietuviškoji „Erasmus“ programa, kurios dėka studijuojantys studentai, universitetų dėstytojai ir neakademinis personalas turės galimybę tobulintis partnerinėse institucijose.
Būtina sąlyga – kelti mokslo lygį
VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu klasterio universitetuose savo tematika yra labai panašių mokslo žurnalų, kuriuos, profesorės teigimu, planuojama sujungti ir taip padidinti jų svorį ir kokybę. „Nutarta kiekviename universitete atlikti mokslo žurnalų vertinimą, nustatyti jų lygį, sureitinguoti pagal bendrai suderintus kriterijus. Planuojama įkurti bendrą klasterio mokslo fondą, kuris klasterio universitetų tyrėjus paskatins vykdyti bendrus mokslinius tyrimus bei plėtoti tarpdalykinius tyrimus“, – pasakoja J. Kiršienė.
Jos įsitikinimu, būtina kelti leidinių, mokslo darbų kokybę ir akademinę etiką, taip pat pagerinti klasterio universitetų bendruomenių prieigą prie mokslo duomenų bazių ir tyrimų šaltinių. „Aktyviai bendradarbiaujama tarp klasterio universitetų bibliotekų, keičiamasi fondais, mokymais, sudaromos galimybės bendrose programose studijuojantiems studentams bei akademiniam personalui naudotis nuotoline prieiga prie duomenų bazių“, – teigia VDU mokslo prorektorė.
Viena iš klasterio bendradarbiavimo moksle sričių yra dalijimasis patirtimi tobulinant jau esamas doktorantūros studijas arba steigiant naujas, keliant šios studijų pakopos kokybę, suteikiant klasterio mokslininkams galimybių veikti kitų klasterio universitetų doktorantūrose. Visi keturi partneriai sėkmingai vykdo humanitarinių ir socialinių mokslų doktorantūros studijas.
Klaipėdos universiteto (KU) rektorius prof. Eimutis Juzeliūnas akcentavo, kad iki šiol Lietuvoje universitetai per daug konkuravo ir per mažai bendradarbiavo. Šiame klasteryje bus rengiami nauji bendri projektai bei keliamas mokslo lygis. „Tikimės aukštesnės ne tik studijų, bet ir mokslinių tyrimų kokybės. Vertiname teigiamai ir dėkojame VDU už lyderystę“, – sakė KU rektorius. Bendradarbiavimo ryšius užmezgę universitetai ryžtingai užsibrėžę ne tik gerinti mokslo ir studijų kokybę, bet ir kovoti su monopolija, atspindėti viešąjį interesą.
Lavinti protą, pajungiant visas jo veiklos sritis
Klasterio steigėjai tikisi, kad klasteris, kurio pradėtus darbus palankiai įvertino Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija, padės bendradarbiauti įgyvendinant proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, kelti nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą, efektyvų universitetų infrastruktūros panaudojimą, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.
Ketinama stiprinti ir laisvųjų menų (artes liberales) studijas, kurios akcentuoja visapusišką asmenybės lavinimą ir tobulėjimą skirtingose srityse. VDU rektoriaus įsitikinimu, galima ir reikia studijuoti ne tik pagrindinį studijų dalyką, tačiau taip pat reikia būti neatitrūkusiam nuo įvairių kitų sričių. „Kultūros, gamtos, menų, kalbų mokymasis – visa tai padeda geriau įsitvirtinti darbo rinkoje ir įgyti skirtingų kompetencijų, kurios suteikia pranašumą“, – tikina J. Augutis. Rektoriaus teigimu, bus siekiama oficialiai Lietuvoje įteisinti artes liberales studijų sistemą.
„Tai naujas iššūkis, kuris teigiamai prisidės prie Šiaulių universiteto (ŠU) veiklos. Sieksime gilesnio ir platesnio bendradarbiavimo studijų prieinamumo ir mokslinių tyrimų srityse. Tikimės, kad tai leis efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius ir universitetų infrastruktūrą“, – lūkesčiais pasidalijo ŠU rektorius prof. Donatas Jurgaitis.
Jau nuo 2016–2017 mokslo metų tikimasi įgyvendinti pirmuosius bendradarbiavimo projektus.
