Pekino bendrovė „Beijing Energy Investment Holding“, kurios atstovai lankosi Kaune, į kogeneracinę jėgainę Kaune investuotų 300-400 mln. eurų, o miestas neprieštarautų, jeigu jėgainė būtų kūrenama ne anglimi, sako Kauno meras. Dėl investicijų Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje kinai turėtų apsispręsti iki liepos.
KTE ir Kinijos investuotojai svarsto statyti iki 350 megavatų elektros galios jėgainę. Kritikai teigia, kad tokia jėgainė dėl jos dydžio būtų nekonkurencinga, tačiau KTE sakoa, kad būtų naudojamos efektyviausios technologijos, tad elektros kaina būtų konkurencinga. Premjero nuomone, KTE susitarimai su kinais yra tik KTE akcininko Rimando Stonio siekis parduoti verslą.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pirmadienį susitiko su Kinijos investuotojais. Jis BNS teigė, kad šilumos gamyba miestui nebėra aktuali, tačiau pačios investicijos galėtų būti patrauklios.
„Jeigu būtų tos investicijos atėję prieš 7-8 metus, būtų vienoks požiūris, šiai dienai mieste situacija yra pasikeitusi, tiek „Kauno energija“ pasistačiusi nemažai katilinių, tiek privatus kapitalas. Bet kinai labiau nori investuoti į kogeneraciją – elektros gamybą, o elektros gamyba jeigu miesto teritorijoje sėkmingai veikia, nėra blogai, bet čia daugiau jau valstybės reikalas ir valstybės strategija – ne savivaldos“, – BNS sakė V.Matijošaitis.
Anot jo, investicijos Kaune galėtų siekti iki 300-400 mln. eurų.
„Matyt, jie ne vietinėje rinkoje pardavinėtų, eksportuotų. Kinijos mastu kalbama apie nedidelius galingumus – 350 megavatų elektros galia ir 300-400 mln. eurų investicija. Skaičiai kaip Kaunui yra patrauklūs, o kinams nėra didelės investicijos“, – BNS teigė meras.
Anot jo, miestas investicijoms neprieštarautų, tačiau tik tuomet, jeigu jėgainėje būtų naudojamas biokuras arba dujos, o anglis, apie kurią taip pat svarsto investuotojai, miestui nėra priimtina dėl taršos. Jis taip pat pabrėžė, kad dėl investicijų turės spręsti Vyriausybė.
Kaune šiuo metu veikia apie 10 neprikausomų energijos gamintojų, be to, naujos 147 mln. eurų vertės kogeneracinės jėgainės projektą ketina įgyvendinti „Lietuvos energija“ kartu su „Fortum“.
2012 metais dar Rusijos „Gazprom“ tebepriklausiusi KTE ketino į jėgainės modernizavimą investuoti 58 mln. eurų ir taip atitikti ES taršos reikalavimus. Tačiau planuotos investicijos taip ir nebuvo įgyvendintos. Šiemet KTE dalyvavo „Lietuvos energijos“ skelbtoje partnerio būsimam kogeneracinės jėgainės projektui atrankoje, tačiau jos nelaimėjo.
