Jau pripratome, kad lapkritis – įvairių akcijų, „juodojo penktadienio“, išpardavimų ar Kalėdinės prekybos pradžios mėnuo. Tačiau paskutinį lapkričio penktadienį visas vakarų pasaulis mini dar ir „Nepirk nieko!“ dieną.
Nepirk nieko diena
Paskutinį rudens penktadienį vartotojiška visuomenė raginama stabtelti ir susimąstyti, kodėl tiek daug perkame, ar tikrai mums tiek reikia, kas už to stovi. Filosofiškai pasvarstyti: „būti ar turėti?“
„Nepirk nieko diena pirmą kartą paminėta 1992 metais Vankuveryje, Kanadoje. Šiandien ji vienaip ar kitaip švenčiama beveik 70 valstybių. Pagrindinis akcentas – nieko nepirkti bent vieną dieną. Pagalvokime, kiek pas mus namuose nereikalingų rakandų, sandėliukuose užmirštų ir dulkančių daiktų ar šaldytuve pasenusių produktų. Ar mums tiek daug reikia?“, – retoriškai klausia VšĮ „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ atstovė Vaiva Ramanauskienė.
Pasak V. Ramanauskienės, tarptautinė bendruomenė tuo pačiu raginama pasidomėti, kaip prekė atsidūrė parduotuvės lentynoje ir kokia tikroji, iš kitos pasaulio pusės atkeliavusio produkto, kaina.
O domėtis tikrai yra kuo.
Pigių sulčių kaina
V. Ramanauskienė šiandien dirba su visose Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamu projektu „SUPPLY CHA!NGE“. Šio projekto tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulius prekybos centrų pelnus, kurie uždirbami pažeidžiant trečiųjų pasaulio šalių darbininkų teises, išnaudojant juos.
„Pavyzdžiui, Brazilijoje, iš kurios į Europą eksportuojama apie 80 procentų apelsinų sulčių ir koncentrato, darbininkas per dieną uždirba 10 eurų. Ir tik tuo atveju, jeigu nuskina 1,5 tonas apelsinų. Plantacijose be išeiginių dienų ir itin pavojingomis sąlygomis dirba tiek vaikai, tiek moterys“, – pasakoja V. Ramanauskienė.
Tokias žemas pagaminamos produkcijos kainas ir vergovę primenančias darbo sąlygas diktuoja ne tik vietos monopolininkai, bet ir didieji Europos prekybos centrai. Tam tarpe ir Lietuvos.
„Turbūt ne vienas mūsų yra pirkęs pigesnes, prekybos centrų nuosavu prekiniu ženklu pažymėtas, prekes. Mažesnė kaina mums, reiškia vergovę jiems“, – pastebi V. Ramanauskienė.
Lenktynės dėl kainos
Prekybos tinklų nuosavi prekės ženklai Europoje užima ženklią rinkos dalį. Prognozuojama, kad iki 2015 m. pabaigos prekybos tinklų nuosavų prekės ženklų pardavimas ES mažmeninės maisto prekybos rinkoje pasieks 40 procentų.
Tokių nuosavų prekės ženklų rinkos dalis yra glaudžiai susijusi su mažmeninės maisto prekybos koncentracija ir pripažįstama pagrindine kainų konkurencijos varomąja jėga. Mažiausių kainų vaikymasis neleidžia atsakingai žvelgti į gamybą pirminėse šalyse gamintojose.
„Prekybos tinklų įtaka Europoje didžiulė. Vartotojai juose apsiperka. Ūkininkai ir tiekėjai jiems parduoda savo produkciją, – pastebi V. Ramanauskienė – Didėjant rinkos koncentracijai auga gamintojų priklausomybė nuo mažmenininkų. Nors mažmeninės prekybos kompanijos randa būdų savo pelnui išsaugoti, likusioje produktų tiekimo grandinės dalyje sąlygos prastėja: smulkieji gamintojai yra priversti stabdyti veiklą, daugumoje trečiojo pasaulio valstybių klesti išnaudojimas.“
Gerai žinomi kasdienio vartojimo nuosavi prekės ženklai Europoje prekybos tinkluose yra „Euro Shopper“, „X-tra Coop“, „Gut und Günstig“ ir „First Price“. Lietuvoje: „MAXIMA Favorit“, „Optima linija“, „Pagaminta Iki”, „Rimi” ir kt.
Mes galime tai pakeisti
Norint atkreipti gyventojų ir prekybos centrų dėmesį į darbuotojų išnaudojimą ir gamtai daromą žalą, lapkričio 27 dieną visoje Europos Sąjungoje rengiama „Veiksmo diena“. Jos metu organizuojami įvairūs renginiai, o Europos sąjungos piliečiai raginami ne tik prisijungti prie „Nepirk nieko!“ dienos, bet ir pasirašyti peticiją, kuria reikalaujama sustabdyti trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimą, o prekybos centrus – atsakingai žiūrėti į verslą.
„Esame vartotojiška visuomenė, tačiau negalime leisti sau vartoti užmerkdami akis ir savo abejingumu prisidėti prie šių laikų vergovės. Bent vieną dieną metuose susimąstykime, kas stovi už mūsų gerovės ir perpildytų lentynų“, – ragina V. Ramanauskienė.
