Dėl neįvykdytų investicijų Vilniaus arbitraže besiginčijančios bendrovės „Kauno energija“ ir Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) pasiekė susitarimą. Jei kitą savaitę susitarimo sąlygoms pritars Kauno miesto taryba, KTE bendrovei „Kauno energija“ sumokės 2,3 mln. eurų dydžio kompensaciją ir nuosavybės teise perduos įrenginius, kurie būtini siekiant užtikrinti stabilų centralizuoto Kauno miesto šilumos tiekimo sistemos darbą.
Kolektorinė, dalis vamzdynų, atsarginiai siurbliai ir vandens rezervuarai, kuriuos šiuo metu valdo KTE, yra kritinė Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūra. Pagal pasiektą taikos susitarimą, šie įrenginiai sugrįžtų į Kauno miesto rankas.
„Šie įrengimai būtini, kad avarijos atveju mes palaikytume stabiliai veikiančią šilumos sistemą, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. – Visi sutinka, kad dabartinėmis sąlygomis į dujų ūkį investuoti nebenaudinga. Pagal pasiektą susitarimą, miestas atgautų kritinės svarbos įrenginius, 1 ha žemės sklypą ir dar papildomai 2,3 mln. eurų.“
Ateinantį antradienį vyksiančio posėdžio metu Kauno miesto taryba spręs, ar pritarti „Kauno energijos“ ir KTE taikos sutarčiai. 2013 metų balandį KTE Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikė ieškinį ir reikalauja pripažinti negaliojančiais KTE ir „Kauno energijos“ 2012 metais pasirašytus susitarimus dėl 2,89 mln. eurų investicijų. Pagal susitarimus, KTE šias lėšas į Kauno miesto šilumos ūkį turėjo investuoti iki 2016 metų.
Kauno miesto savivaldybė valdo kontrolinį 92,82 proc. bendrovės „Kauno energija“ akcijų paketą. „Kauno energijos“ valdomų biokuro jėgainių bendra galia integruotame tinkle siekia 72 MW. Nepriklausomų šilumos gamintojų, naudojančių biokurą, valdomų jėgainių bendra galia siekia 120 MW. Šiuo metu centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune siekia 4,58 euro ct/kWh (be PVM) ir yra 23 proc. mažesnė nei praėjusių metų spalį.
