Į Kauno „Žalgirį“ po vienerių metų pertraukos sugrįžęs Martynas Pocius dalijasi įspūdžiais apie tai, kaip klostosi situacija komandoje. Krepšininkas pasakoja apie „Žalgirio“ sprendimus, stipriai veikiančius ne tik komandą ir Kauną, bet ir visą Lietuvą, o taip pat pateikia savo nuomonę apie gerbėjų ištikimybę.
„Čia sava, jauku ir gera“, – tikina krepšininkas Martynas, ruošdamasis vakarinei treniruotei.
Stambulo „Galatasaray“ klube praėjusį sezoną žaidęs krepšininkas dabar su „Žalgiriu“ pasirašė metų trukmės sutartį su galimybe ją pratęsti. Džiaugdamasis galimybe pabūti namuose M.Pocius planuoja prisidėti ir prie kitų „Žalgirio“ iniciatyvų – pavyzdžiui, lankydamasis futbolo klubo „Spyris“ rungtynėse.
„Tikrai puiku, kad „Žalgirio“ vardą garsina vis daugiau dalykų. Manau, kad, jeigu bus proga ir laisvas vakaras, tai tikrai ir į „Spyrio“ varžybas nueisiu. Jeigu tik bus proga, tai tikrai nežinau, kodėl nenuėjus? Turime vieni kitus palaikyti“, – pasakoja žaidėjas.
– Sugrįžote į „Žalgirį“ po metų pertraukos. Ko tikitės iš šių metų?
– Asmeniškai tikiuosi ir sau tikslą keliu – turėti sveiką sezoną ir išvengti traumų. Dažniausiai viena trauma būna porai savaičių ar porai mėnesių, bet tu iškrenti ir paskui labai sunku atgauti sportinę formą, kurią esi pasiekęs. Suprantu, jog svarbiausia yra tas vienas dalykas – sveikata.
O kas liečia bendrai komandą – jau po truputį aiškėja, kad sudėtis tikrai tvirta, labai gera. Pajėgių žaidėjų yra kiekvienoje pozicijoje. Kadangi yra daug rinktinės krepšininkų – turime nemažai patirties. Aišku, aš nemėgstu prognozuoti, kur čia išeisime, ką padarysime, ką laimėsime, o ir krepšinis – toks nenuspėjamas sportas: vienas metimas, vienos rungtynės visą sezoną gali nulemti. Manau, kad šiais metais potencialo turime tikrai daug, priklauso nuo to, kaip mes susižaisime, kokią komandinę dvasią turėsime, kaip mus traumos aplenks.
– Kaip sekasi susidirbti su naujais žmonėmis? Kiek laiko užtrunka šis procesas?
– Tai užtrunka įvairiai, priklauso nuo žmonių. Sakyčiau, kad šiais metais mums nelabai to reikės. Turime vieną kitą visai naują krepšininką. Kanadietis Olivier Hanlanas, ką tik baigęs universitetinį krepšinį, pripratęs dar prie kitko, bet jau iš pirmų savaičių jaučiasi, kad jis tikrai labai neblogai įsilieja į komandą, supranta ir europietišką krepšinį. Galiausiai, mes vieni su kitais tikrai daug esame kartu žaidę. Aš praktiškai su visais esu žaidęs, įskaitant mūsų naujoką Ianą Vougiouką. Aišku, dar žiūrėsime, kiek laiko prireiks, kol vyrai atsigaus po rinktinės. Atsimenu iš savo patirties, jog vis tiek sunku sugrįžti į komandą. Iš pradžių gal ir gerai būna, bet paskui pasijaučia nuovargis.
– Ką manote apie „Žalgirio“ ir futbolo klubo „Spyris“ projektą?
– Manau, kad tai yra puiku. Aišku, daug į tai nesigilinau ir negaliu komentuoti, bet bendrai žiūrint –idėja yra puiki. Apskritai, dideli klubai gali turėti ne vieną, o kelias komandas: futbolo, jaunimo komandas, moterų komandas. Manau, kad kuo daugiau – tuo geriau. Tikrai puiku, kad „Žalgirio“ vardą garsina vis daugiau dalykų. Manau, kad, jeigu bus proga ir laisvas vakaras, tai tikrai ir į rungtynes nueisiu. Jeigu tik bus proga, tai tikrai nežinau, kodėl nenuėjus? Turime vieni kitus palaikyti.
– Įžvelgiate daugiau naudų?
– Tikrai taip. Tie klubai, kurie turi daugiau sporto šakų prie savęs, prisideda prie bendro gerbūvio kūrimo, plėtros, inovacijų, tobulėjimo – jie kuria naudą visai šaliai. Dabar „Žalgiris“ asocijuojasi su krepšiniu, bet galbūt su laiku į „Žalgirį“ pradėsime žiūrėti kaip į didelį klubą, kuris turi visą kompleksą: krepšinį, futbolą, jaunimo komandų. Jeigu tai būtų įmanoma pasiekti per kelerius metus – tai būtų vienas geriausių dalykų.
– Esate labai ištikimas „Žalgiriui“. Kaip jums savo ištikimybę galėtų parodyti kauniečiai ir „Žalgirio“ gerbėjai?
– Tikriausiai taip, kaip jie ir anksčiau ją rodė: perkant bilietus, einant į rungtynes ir palaikant mus nepriklausomai nuo rezultatų – sekasi mums ar nelabai. Aišku, labai tikimės, kad mums bus sėkmingi metai ir gerai seksis, bet būna visokių laikotarpių, kad komanda visko ir nelaimi. Norėčiau, kad būtų tokių gerbėjų, kurie ištikimybę rodytų, kai būna sunkesnis laikotarpis, nes mums tada labiausiai to reikia – tik taip galime greičiau išlipti iš duobės.
–Na, o koks sirgalius jūs būtumėte pats?
– Aš tikriausiai nebūčiau tas fanas, kuris dažosi veidą ir eina į visas rungtynes, bet aš būčiau tas, kuris palaiko komandą ir nenusisuka nuo jos, kai jai būna sunku. Kadangi esu praėjęs visą tą virtuvę, tai viską žinau.
– Šio sezono „Žalgirio“ naujasis šūkis – „Žalgiris“ – mano komanda“. Kokia yra Martyno Pociaus komanda?
– Tokia, kokia tikiuosi, kad ji šiais metais ir bus. Ji – vieninga kaip kumštis, palaikanti, kupina šiltos atmosferos ir besikaunanti iš širdies, joje pulsuoja žalias kraujas. Tai viskas, kas gražaus yra kiekvieno lietuvio širdyje, susieta su „Žalgiriu“.
