2007 metais „Kauno grūdų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys įsigijo prabangią transporto priemonę – sraigtasparnį „Eurocopter 130“, kurio rinkos vertė tuo metu buvo daugiau nei milijonas eurų.
Virš Palangos T. Barščio sraigtasparnis ratus suka dažnai. Tiesa, ne visada jame būna pats Kauno milijonierius. Kartais verslininkas perleidžia jį savo bičiuliams ar verslo partneriams.
Ar paprastiems pajūrio poilsiautojams galima išsinuomoti jo sraigtasparnį?
„Šiais laikais daug kas už pinigus teikia panašias paslaugas. Natūralu, kad tai komercinė paslauga, ne socialinės rūpybos skyrius, kad visus nemokamai skraidinti. Bet aš tuo neužsiimu. Savo sraigtasparnį perleidžiu tik savo draugams ar verslo partneriams. Naudojuosi juo kaip marketingine priemone. Pavyzdžiui, juo leidžiu naudotis lojaliems įmonės klientams, kurie iš manęs urmu perka miltų ar paukštienos. Galima sakyti, vyksta barteriniai mainai, – DELFI pasakojo T. Barštys. – Man pinigų nereikia. Aš viską investuoju į savo prekes“.
Kai turi galimybę, verslininkas pats stengiasi reikalus tvarkyti su sraigtasparniu, ne automobiliu. Ar pats jį ir pilotuoja?
„Galėčiau, bet maloniau ir saugiau, kai tai daro savo srities profesionalas, o pats sėdi šalia. Aviacija klaidų neatleidžia, todėl kompetencija čia yra labai svarbi. Gali suklysti tik vieną kartą“, – pabrėžė T. Barštys.
Paklausus, ar nepritrūksta pajūryje orlaiviui skirtų nusileidimo aikštelių, verslininkas užtikrino, kad privačioje žemėje gali leistis su savininko leidimu.
„Už gerus pinigus galima nusileisti bet kur, kad ir J. Basanavičiaus gatvėje. Žinoma, aš juokauju. Nusileisti sraigtasparniui reikia atviros ir saugios vietos. Todėl naudojamės privačia sraigtasparnių nusileidimo aikštele netoli „Vanagupės“ viešbučio. Ja naudojasi ne vienas orlaivis. Nes aikštelę išlaikyti nemažai kainuoja: žemės mokestis, leidimai, žolės priežiūra ir taip toliau. Aviacijoje juk už viską reikia mokėti: už oro erdvę, kurą, navigacines paslaugas“, – sakė verslininkas.
Kiek kainuoja išlaikyti automobilį, daugelis įsivaizduoja. Kiek kainuoja išlaikyti sraigtasparnį? –DELFI pasidomėjo verslininko.
„Sunku pasakyti, brangu tai ar ne. Trys plaukai ant galvos yra mažai, o puodelyje kavos – jau daug. Man išlaikyti sraigtasparnį kainuoja 0,1-0,2 procento mano visų pajamų. Man tai nėra brangu. Kažkam tai gal būtų daug“, – sakė verslininkas.
Tačiau T. Barštys sraigtasparnio kaip susisiekimo priemonės sureikšminti nelinkęs. Juk prieš daugelį metų žmonės taip pat reagavo į automobilius.
„Kai Anglijoje atsirado pirmieji automobiliai, žmonės arkliams uždengdavo akis, kad šie nepasibaidytų. Netgi to meto kelių eismo taisyklėse buvo parašyta, kad važiuojant su automobiliu pamačius arklį būtina uždengti transporto priemonę, nes kitaip gyvulys pasibaidys. Dabar reikia uždengti malūnsparnį, kad kažkas neisšigąstų“, – DELFI sakė T. Barštys.
T. Barščio sraigtasparniu neretai skraido atlikėjas Egidijus Dragūnas. Į Palangą juo kartais atskrenda baleto primarijus Nerijus Juška. Prieš keletą metų verslininkas iš bėdos gelbėjo savo bičiulį Liną Kleizą. Kai krepšininkas mėnesiui prarado vairuotojo pažymėjimą, verslininkas jį orlaiviu skraidino kur tik reikėjo.
