Kaimynų nepasirinksi – šis posakis puikiai tinka Kauno Kalantos gatvėje esančio 141-ojo daugiabučio gyventojams. Viename trečiojo aukšto bute gyvenančią moterį kaimynai vadina namo piktžaizde. Pastaroji jau penkiolika metų kaupia įvairias atliekas, kurias randa šiukšlių konteineryje. Ilgai kentę nepageidaujamus įnamius, tarakonus ir nuolat gyvenę baimėje dėl galimo gaisro, galiausiai namo gyventojai sulaukė teismo leidimo šiukšles išgabenti.
Pavyzdingai aplinka besirūpinanti bendrija kovą su atliekas kaupiančia kaimyne pradėjo dar 2000 metais. Jau tada į keturių kambarių 71 kvadratinių metrų ploto butą patekti buvo sudėtinga.
„Žmonių jį neįsileisdavo. O jei atverdavo duris, tai tik labai nedaug, kad mes nematytume viso šiukšlyno“, – apie kaimynę pasakoja bendrijos seniūnė Stasė Vikienė.
Atvykusius DELFI žurnalistus pasitiko ketvirtame aukšte gyvenantys žmonės, kurie piktinosi valstybės institucijų, į kurias buvo kreiptąsi, neveiklumu. Įeiti į kraustomą butą buvo itin sudėtinga, o patekus į vidų žurnalistai pamatė kraupų vaizdą – visi keturi kambariai, virtuvė, vonia ir tualetas buvo užversti šiukšlėmis nuo grindų iki lubų.
„Vieną pilną konteinerį jau išvežėme, o šiukšles pavyko atkrauti tik nuo pačių durų koridoriuje, – sako seniūnė – planuojame, kad jų bus apie dvidešimt.“
Samdyti darbininkus ir specialų transportą konteineriams išvežti namo bendrijai gali kainuoti apie 3 tūkst. eurų, kuriuos tikimasi išieškoti iš 70 metų buto šeimininkės. Planuojama, kad darbai gali trukti kelias dienas. Pasak kaimynų, darbininkams teko laužti buto duris, nes šeimininkė prieš darbų pradžią iš buto pasišalino.
