Kur ieškoti naudoto automobilio: internete ar turguje? Specialistai vienareikšmio atsakymo neturi. Vieni teigia, kad geresnių pasiūlymų galima gauti besiderant turguje, kiti – jog radus skelbimą internete.
Bet kokiu atveju sutariama, kad kone visus autoturguose stovinčius automobilius galima rasti ir internete. Kokią kainą pavyks suderinti priklauso nuo derybų įgūdžių ir… nuo pardavėjo nuotaikų.
Turgus prieš internetą
Didžiausią Europoje Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis sako, beveik visus turguje stovinčius automobilius galima rasti ir skelbimų portaluose.
„Pastebėjome, kad dauguma mašinų dubliuojasi – mašinos parduodamos ir turguje, ir skelbimuose internete“, – DELFI teigė V. Naujanis.
Tiesa, nesutariama, kur – internete ar turguje – kainos didesnės.
„Gal skelbimuose kainos didesnės, o turguje galima išsiderėti didesnę nuolaidą. Tačiau ir ten, ir ten galima derėtis. Sunku pasakyti, kur kainos didesnės – visaip gali būti. Kaip pavyzdys, yra tokios mašinos prastos „Opel Astros“ – suvažinėtos, benzinai. Mums šios mašinos labai prastos, nes labai sunku parduoti. Bet pasirodo yra moldavai, kuriems reikia tokių mašinų. Skelbimuose kaina 1700 eurų, turguje – 1600 eurų. Tad skirtumas tik simbolinis“, – sako V. Naujanis.
„Galima skaičiuoti, kad turguje kainos didesnės apie 5 proc. Be jokios abejonės, dauguma mašinų nuperkama pagal skelbimus internete. Tokiu būdu nuperkama apie 70 proc. automobilių. Mašinos randamos pagal skelbimus, o patys automobiliai stovi turguje. Čia juos galima apžiūrėti”, – teigė automobiliais iš Italijos prekiaujantis kaunietis Dainius.
Jo teigimu, turguje absoliuti dauguma mašinų pargabentos iš užsienio. Tuo tarpu lietuviškuose automobilių pardavimo portaluose vyrauja pačių lietuvių parduodami automobiliai.
Tačiau paskelbti savo skelbimą nėra pigu – jei automobilio kaina didesnė nei 1,5 tūkst. eurų, skelbimas mėnesiui kainuos beveik 4,4 euro. Pastaruoju metu pasirodė žinių, kad jungiasi du didžiausi Lietuvos automobilių pardavimų portalai, o tai rinkoje gali sukurti monopoliją. Turguje kalbinti automobilių pardavėjai būgštavo, kad skelbimų kainos gali dar labiau išaugti.
„Padarėme išvadą, kad vieną dieną portalai turėtų vienas kitą praryti. Jei taip įvyko – tai dėsninga“, – sako V. Naujanis.
Derybos
Ne paslaptis, kad vertindami automobilį pardavėjai į kainą įskaičiuoja ir derybas.
„Viskas priklauso nuo pardavėjo būsenos. Jei pardavėjui mašinos įšaldytos – jis nuleis daugiau“, – sako V. Naujanis.
Neslepiama, kad į Lietuvą parvežamos mašinos gana pastebimai pabrangsta.
„Reikia surasti mašinas, kad žmogus jas galėtų perparduoti. Lietuvis nuo vienos mašinos gali užsidirbti, na, iki 500 eurų. Atvežimas kainuoja apie 300 eurų. Tad mašinos kaina Lietuvoje ir užsienyje gali skirtis daugmaž 800 eurų“, – sako V. Naujanis.
„Viskas priklauso nuo mašinos vertės. Vidutiniškai, galima uždirbti apie 10 proc. mašinos vertės. Labiausiai lietuviai perka maždaug 3 tūkst. eurų vertės mašinas“, – sako Dainius.
Lietuvius veja lauk
Pastaruoju metu į Lietuvą daugiausiai atkeliauja automobiliai iš Italijos, Belgijos, Prancūzijos.
V. Naujanis sako, kad užsienyje mašinos specialiai ruošiamos lietuvių prekeiviams.
„Ten yra diferencijuotai – vienoje pusėje stovi pigesni automobiliai lietuviams, kitoje – brangesni. Kartais būna, kad lietuvis bando 20 proc. kainos nusiderėti, tai ir iš aikštelės išvaro. Sako: „Raus!“ Nes lietuviai labai smaugia kainas. Iš tikro Lietuvoje mašinos nėra brangios. Būklė kaip būklė, bet kainos tikrai nėra didelės“, – įsitikinęs V. Naujanis.
Euras įtakos nepadarė
Nuo šių metų pradžios į Lietuvą atėjęs euras mašinų prekybai įtakos nepadarė, nes jau keletą metų prekyba vyksta atsiskaitant eurais.
„Visiškai neatsiliepė. Mašinos pirktos už eurus ir tas galiojo „n“ metų iki euro įvedimo. Tai niekas nepasikeitė. Daugiau veikia dolerio svyravimas. Kirgizai, moldavai, tadžikai yra „doleriniai“ – vežasi dolerius. Jų valiuta taip pat nukrito, tačiau atsivežę čia dolerius jie šiek tiek nuostolius kompensuoja“, – sako V. Naujanis.
Anksčiau Kauno automobilių turguje buvo apstu pirkėjų iš Azijos šalių. Dabar automobilių turguje jų praktiškai nėra. Rytiečių į Kauną kol kas negrąžino ir stiprėjantis doleris.
„Pasitaiko vienas kitas baltarusis, ukrainietis, moldavas. Daugiau „euriniai“ – lietuviai, latviai, estai, lenkai. Nėra taip, kad doleris stumtelėtų prekybą. Daugiausiai kirgizių buvo prieš Naujus metus – jie labai daug prisivarė mašinų ir neišsiparduoda. Jei jie neišsiparduoda, nevažiuoja pas mus pirkti“, – paprastą formulę sako V. Naujanis.
