Dar turite keletą litų? Šiandien yra paskutinė diena, kai galite jais atsiskaityti.
Nuo sausio 16 d. litai taps istorine valiuta, kurią į eurus galima bus išsikeisti bankuose, kitose finansų įstaigose ar pašto skyriuose.
Lietuvos banko Komunikacijos departamento vadovas Giedrius Simonavičius DELFI sakė, kad litų apyvartoje ir toliau mažėja.
„Didžioji pinigų keitimo banga jau nuslūgo. Matyt, gyventojai įvertino, kad skubėti nereikėtų, nes litus į eurus Lietuvos banke nemokamai bus galima pasikeisti neribotą laiką, Lietuvos pašte – du mėnesius po euro įvedimo, o komerciniuose bankuose – nuo pusės metų iki metų“, – komentavo jis.
Eurų rinkoje daugiau nei litų
Pasak G. Simonavičiaus, pirmąją savaitę po euro įvedimo Lietuvos banko kasose litus į eurus kasdien pasikeisdavo apie tūkstantis žmonių, o dabar per dieną čia užsuka apie 800.
„Manome, kad srautas dar kiek pamažės, kai baigsis dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpis“, – prognozavo pašnekovas.
Lietuvos banko duomenimis, šalyje praėjus devynioms dienoms po euro įvedimo įvyko lūžis – eurų cirkuliavo daugiau nei litų. Tai yra diena anksčiau nei lūžis įvyko Latvijoje ir Estijoje.
50,4 proc. visų pinigų buvo eurai ir šiek tiek daugiau nei 49 proc. apyvartoje buvo litų. Iš viso Lietuvoje dabar grynaisiais laikoma apie 2,8 mlrd. eurų.
Iki Naujųjų metų grynųjų pinigų kiekis apyvartoje sumažėjo 51 proc., tačiau kol kas neaišku, ar jų kiekis ir išliks sumažėjęs.
„Per pirmas septynias sausio dienas išsiimta buvo maždaug 127 mln. eurų, bet kol kas sunku pasakyti, kokios bus tendencijos, ar visgi grynųjų kiekis atitinkamai perskaičiavus į eurus, atsistatys, ar liks, koks dabar yra“, – praėjusios savaitės pabaigoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Cirkuliuojant dviem valiutoms prekybininkai skundėsi tik pinigų išsikeisti ateinančiais gyventojais, todėl dalis jų iškeisdavo didelio nominalo litų kupiūras ir grąžą eurais atiduodavo iš mažesnės sumos. Tuo metu pirkėjai fiksuoja dalies paslaugų ir prekių brangimą.
Prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad po euro įvedimo parduotuvėje jaučiamas štilis – per pirmąsias 12 šių metų dienų, palyginus su 2014 metų tuo pačiu periodu, kiekiniai pardavimai yra sumenkę maždaug 4,8 proc.
Tam įtakos turi pasikeitusi valiuta ir sumaišties pereinamuoju laikotarpiu įnešantis atsiskaitymas tiek litais, tiek ir eurais. Vartodami anksčiau įsigytus ilgo galiojimo produktus pirkėjai išvengia dažnų vizitų į parduotuves.
Panašios tendencijos po euro įvedimo buvo užfiksuotos ir Estijoje. Ten prekyba, įvedus naująją valiutą kiek suaktyvėjo tik kovą.
Policija praneša apie pasitaikančius padirbtų eurų atvejus. Pavyzdžiui, per pirmąją savaitę po euro įvedimo nustatyta apie 40 tokių atvejų.
Netikrų eurų buvo aptikta ir pinigus priimančiame bankomate, tačiau gyventojai raminami, kad tokie pinigai iškart patenka į atskirą skyrelį ir pinigus išgryninantiems žmonėms jie negali būti išduoti.
Kaip atpažinti netikrus pinigus?
Policijos pareigūnai ragina visada patikrinti, ar gauti pinigai nėra padirbti pagal 3P principą – pačiupinėk, pažiūrėk, pakreipk.
Pačiupinėk: popierius šiugžda, jaučiasi spaudos nelygumai;
Pažiūrėk prieš šviesą: vandens ženklai (matoma arka arba langai, banknoto nominalas
naujojoje serijoje deivė – Europa), apsauginis siūlelis, (matomas tik pakėlus prieš šviesą).
Pakreipk: holograma (vaizduojami nominalo skaičiai ir simboliai kinta pakreipus banknotą), blizganti juostelė (reverse su euro simboliu € ir nominalo skaičiumi 5, 10 ir 20 seno tipo eurų banknotuose), spalvą keičiantis nominalo skaičius (pakreipus 50, 100, 200, 500 bei naujo tipo 5 ir 10 eurų banknotuose).
Lietuva 19-ąja euro zonos nare tapo sausio 1-ąją.
