1919 01 02 Lietuvos kaimynams lenkams užėmus Vilnių, Kaunas tampa naująja sostine. Vilniečiams, žinoma, tai liūdna žinia. Kiek kitaip ją sutinka kauniečiai. Iš sostinės vardo tikimasi miesto augimo, tobulėjimo ir panašėjimo į kitas didžias Europos sostines.
Viltys ir lūkesčiai pasiteisino. Kartu su sostinės vardu į Kauną atkeliavo pramonės, bei ekonominis augimas, kultūros šuolis, politinių diskusijų realijos. Žingsnis po žingsnio Kaunas tampa europinio lygio miestu. Nepasidrovima jį pavadinti ir ”Mažuoju Paryžiumi”.
Oficialiai nėra įrodymų, jog Kaunas laikytinas Lietuvos sostine.Apie tai nerašoma jokiose sutartyse. Maža to tik XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos konstitucijoje įrašoma: „Lietuvos sostinė – Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai tam tikru įsakymu“. Nors Kauno, kaip Lietuvos sostinės statusas nėra įtvirtintas kokiu nors dokumentu, tačiau ir lietuvis pirmokas žino, jog Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė. Kaunas taip pat didžiuojasi šiais valstybei svarbiais faktais: pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės metinės minimos Kaune, pirmą kartą istorijoje būtent šiame mieste išrinktas Lietuvos prezidentas (A. Smetona, 1919m.)
Drąsiai Kauną galima būtų vadinti sostine ir dabar. Juk jis turi visas sostinei reikalingas atributikas: daug funkcijų atliekantį prekybos miestelį, pergales skinančią sporto komandą, Europinio lygio įžymybes, savo miestą identifikuojančias manieras ir apskritai įvardinamas, kaip Lietuvos širdis.
