Lietuva stipriai atsilieka nuo kitų Europos sąjungos šalių pagal kuro durpių šilumos pramonėje vartojimą, nors tai yra viena pigiausių biokuro žaliavų. Mūsų šalyje yra apie 650 tūkst. ha durpynų ir jie dengia 10% visos Lietuvos teritorijos, durpių gavyba vyksta tik 14 tūkst. ha plote.
Trečiadienį į Ežerėlio durpių karjerą Kauno regiono žurnalistus pakvietę UAB „Klasmann-Deilmann” atstovai, išgaunantys durpes Ežerėlio durpyne, ne tik pristatė durpių rinkos situaciją, bet ir surengė ekskursiją į durpynus.
Įmonės atstovai teigia, kad pritaikius biokuro katilines kuro durpių deginimui, galima sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą vidutiniškai 5 ct. Kaip didžiausią privalumą be kainos kuro durpių gamintojai įvardina kuro durpių 13% didesnį kaloringumą nei medienos skiedrų.
Lyginant kuro kainą Lietuvoje 2009-2012 m laikotarpyje, dujos brango 57%, biokuras – 46%, tuo tarpu kuro durpių kaina padidėjo 14%.
Pagal gavybos kiekius Lietuva stipriai atsilieka nuo kitų valstybių, nors tarybiniais metais Lietuvoje per metus buvo išgaunama 7 kartus daugiau durpių nei šiuo metu. Palyginimui, Suomija per metus sunaudoja 6 mln. tonų kuro durpių, Airija – 4 mln. t, Estija – 0,35 mln. t, tuo tarpu Lietuvoje 2012 m. buvo sudeginta tik 0,03 mln. t. Lietuvoje kuro durpės naudojamos 15-oje katlinių.
Įmonės atstovai teigia, kad negalima palikti durpynų nenaudojamų, nes CO2 emisija išsiskiria ir išeidama į atmosferą sukelia šiluminį efektą.
Yra paskaičiuota, kad neeksploatuojami durpynai sugeneruoja 2 mln. m3, durpių per metus, kas šiuo metu kompensuojama tokiu pačiu surenkamu kiekiu.
Kviečiame žiūrėti nuotraukų galeriją ir trumpą vaizdo reportažą iš Ežerėlio, kuriame pamatysite, kad durpyne galima pasijusti lyg tikrame safaryje.
