Birželio 15 d. Kaune vyko pirmosios pagalbos mokymų akcija „Padėk man!“. Šalia Miesto sodo praeivių dėmesio laukė pirmosios pagalbos specialistai iš Lietuvos Paramedikų asociacijos, „savigynos ekspertai „Krav Maga“, LSMUL Kauno klinikų Kraujo centro specialistai, medicinos studentai iš organizacijos „LiMSA“, asociacijos „Donorystė“ atstovai.
Pirmą kartą savanorių organizacijos „Baltai juoda“ organizuotame šviečiamajame renginyje mokyta kaip, ištikus nelaimei, žmogui suteikti pirmąją pagalbą; apsiginti nuo užpuolikų; bei kaip tapti kraujo ir organų donorais.
Renginyje taip pat buvo galima neatlygintinai duoti kraujo, sužinoti glikemijos (cukraus kiekis kraujyje) rodiklį bei pasirašyti donorų organo kortelę.
Švietė visuomenę
Organizacijos „Baltai juoda“ atstovė Indrė Pilipavičiūtė teigė, kad renginiu siekta kauniečiams suteikti kuo daugiau pirmosios pagalbos žinių, kurios lemiamu momentu padėtų išgelbėti gyvybę: „Nelaimingų atsitikimų metu žmonės dažniausiai pasimeta, supanikuoja ir kol susipranta, kad reikia kažką daryti, o jei dar nemoka tinkamai suteikti pagalbos – gali prisidėti prie gyvybės užgesimo. Renginyje mokyta vasaros metu ypač aktualių gelbėjimo veiksmų: gaivinti skęstantįjį, apginti užpultąjį, o ne būti užpuolimo liudininku“.
Pašnekovė džiaugėsi, kad jau akcijos „Padėk man!“ metu buvo galima gelbėti gyvybes – duoti kraujo ligoniams.
Pasak I. Pilipavičiūtės, renginys davė puikių rezultatų: „Net 31 žmogus pasirašė organų donoro korteles, kraujo donorais tapo apie 30 praeivių. Didžiulio susidomėjimo sulaukė ir pirmosios pagalbos suteikimo bei savigynos pamokos“.
Gelbėti moka ne visi
Lietuvos Paramedikų asociacijos atstovas Rytis Malašauskas akcentavo pirmosios pagalbos kursų svarbą: „Tikrai nedaugelis žino kaip reikia gelbėti žmogų. Kodėl? Manau, yra spragų švietimo sistemoje, kuri gana vangiai prisideda prie tokių mokymų. Kaip gelbėti žmogų, elgtis nelaimės metu turi būti aiškinama dar vaikų darželyje – jau tuomet vaikai gali įsisavinti žinias, kaip iškviesti pagalbą, pradėti gaivinimą“.
R. Malašauskas atkreipė dėmesį į nemokšiškumo padarinius: „Ištikus didžiulei nelaimei, tokiai kaip avarija, žmogus gali ir negrįžtamai pakenkti, todėl būtina turėti bent minimalias pirmosios pagalbos suteikimo žinias“, – įsitikinęs pašnekovas.
Griežti reikalavimai
LSMUL Kauno klinikų Kraujo centro specialistų palapinėje kalbinta šeimos daktarė Rasa Paulauskaitė teigė, kad šiuo metu Kauno klinikose labai trūksta kraujo. Jo per dieną prireikia tūkstančiui pacientų: asmenims po operacijų, traumų; gimdyvėms; nudegimų skyriui; onkologiniams ligoniams.
Gydytoja paragino nebijoti duoti duoti kraujo, tačiau atkreipė dėmesį į griežtus kraujo donoro reikalavimus:
„Kraujo donorais gali būti visi sveiki 16-65 m. amžiaus (nepilnamečiams reikia tėvų sutikimo) ir sveriantys bent 50 kg asmenys. Negali būti sergantieji hepatitu B, C; ŽIV, sifiliu; taip pat tie, kuriems nustatyta sunki širdies kraujagyslių liga; lėtinės kvėpavimo, virškinamojo trakto ligos; onkologiniai ligoniai. Vieno kraujo davimo metu netenkama 450 ml kraujo, kuris atsistato per 2 mėnesius. Donorais vyrai gali būti kas 60 dienų (5 kartai per metus), o moterys – 4 kartus per metus. Procedūra trunka 6-15 min. Svarbu, kad donoras prieš kraujo ėmimą būtų pailsėjęs, pavalgęs, išgėręs pakankamai skysčių“, – instruktavo R. Paulauskaitė.
Gydytojos teigimu, pasitaiko dienų, kai per dieną nespėjama aprūpinti visų pacientų, tuomet kreipiamasi į Nacionalinį kraujo centrą.
Dažniausias kraujo donoras – sveika moteris
R. Paulauskaitė pažymėjo, kad dar prieš procedūrą ištiriamas kandidato hemoglobino kiekis kraujyje, nustatoma kraujo grupė, kiti faktoriai, tuomet sprendžiama – tapsi kraujo donoru, ar ne.
Paklausta, kuri lytis dažniau tampa kraujo donorais, šeimos daktarė atskleidė, kad tokių duomenų nėra, tačiau besilankydama įvairiose kraujo donorų renginiuose ji pastebėjusi, kad, visgi, moterys adatos ir kraujo bijo mažiau ir dažniau išdrįsta duoti kraujo.
Šalia kraujo donorų palapinės eilėje laukusi 19-metė Lina Jankauskaitė pasakojo, kad kraujo duodanti jau 6-tą kartą: „Pradėjau nuo 18 metų ir duodu, kai tik galima – keturis kartus per metus. Kodėl? Duoti kraujo buvo mano svajonė, ją su džiaugsmu nuolat pildau“, – teigė mergina.
Ji pasidalino įspūdžiais po kraujo davimo procedūros: „Dabar turiu dar daugiau jėgų ir galiu skraidyti padebesiais!“.
Organzacijos „Baltai juoda“ atstovė Indrė Pilipavičiūtė patikino, kad akcija „Padėk man!“ taps tradicine, padedančia gyventojus tapti neabejingais ištikus kito nelaimei.
Skirmantė Javaitytė
