2012 metų gruodžio 18 d. Kristina Snyder, lietuvių literatūros klasiko Antano Škėmos duktė, išplatino kreipimąsi dėl jai priklausančių jos tėvo romano „Balta drobulė“ turtinių autorinių teisių pažeidimo. Laiške Lietuvos ambasadoriui JAV Žygimantui Pavilioniui ji teigia, jog nei Nacionalinis Kauno dramos teatras, kuriame 2012 metų spalio mėnesį buvo pristatyta premjera pagal šią A. Škėmos knygą, nei spektaklį režisavęs Jonas Jurašas nesikreipė į ją dėl kūrinio autorinių teisių.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, kaip garbingas teatro meno tradicijas bei darbo etiką puoselėjanti institucija, siekia susidarius šiai dviprasmiškai ir nemaloniai situacijai išsakyti savo poziciją.
2012 metų spalio 12 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau – NKDT) po rekonstrukcijos atvertoje Didžiojoje scenoje pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje buvo pristatyta Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ inscenizacija, kurios autorė – žinoma dramaturgė Aušra Marija Sluckaitė, spektaklio režisierius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Jurašas. Spektaklis tiek publikos, tiek teatro kritikų buvo priimtas šiltai, spaudoje pasirodžiusiose recenzijose dažnai buvo pabrėžtas originalios knygos dvasios išlaikymas, pagarba autoriaus A. Škėmos minčiai ir ypatinga inscenizacijos autorės Aušros Marijos Sluckaitės bei režisieriaus Jono Jurašo kūrybinė etika, pritaikant teatro scenai šį sudėtingos struktūros kūrinį.
Dar spektaklio pasirengimo pradžioje NKDT kreipėsi į Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą, siekdamas pasitikslinti dėl lietuvių autorių turtinių teisių mokėjimo tvarkos. Tuomet buvo paminėta, jog šiuo metu Lietuvos autorių turtinių teisių galiojimas 70 metų po autoriaus mirties įgyvendinamas tik autoriams, kurie mirę 1968 metais ir vėliau. Lietuvių autoriams, kurie mirė anksčiau nei 1968 metais, autorių turtinių teisių galiojimas yra 50 metų po jų mirties. Kaip žinia, Antanas Škėma žuvo 1961 m.
Tik po spektaklio „Balta drobulė“ premjeros, pačiai A. Škėmos dukrai kreipusis į režisierių Joną Jurašą, paaiškėjo NKDT apmaudi klaida. Pasirodo, A. Škėma buvo ne Lietuvos, o JAV pilietis. Tai reiškia, jog šiuo atveju galioja kitas autorių turtinių teisių gynimo įstatymas, kuris užsienio autoriams yra įgyvendinamas 70 metų po autoriaus mirties. Teatras pripažindamas klaidą, savo iniciatyva praėjusių metų gruodžio 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Kristiną Snyder su atsiprašymu ir siūlymu pasirašyti jos teisininkų parengtą sutartį, pagal kurią bus išmokėtas autorinis atlyginimas nuo scenoje parodyto spektaklio pajamų. Deja, atsakymas iš Kristinos Snyder nebuvo gautas iki šiol, o po kelių savaičių pasirodė jos jau anksčiau minėtas laiškas Lietuvos ambasadoriui JAV.
Ypatingai apmaudu, jog Kristina Snyder teigia nežinojusi apie knygos „Balta drobulė“ inscenizacijos kūrimą. Spektaklio režisierius Jonas Jurašas ir sceninės adaptacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė dar romano inscenizacijos kūrimo pradžioje nesėkmingai bandė susisiekti su Kristina Snyder, tikėdamiesi naudingų patarimų ir pagalbos, rengiant kuo tikslesnę knygos adaptaciją scenai.
NKDT stebina viešai išsakyta Kristinos Snyder pozicija – bet kokiu atveju nesuteikti teatrui teisių į „Baltos drobulės“ inscenizaciją. Lietuvos kultūros gyvenimui šio vieno iškiliausių lietuvių literatūros veikalų pastatymo teatro scenoje, kurio ėmėsi profesionalūs ir plačiai pripažinti menininkai, atsisakymas būtų didelis praradimas. Taip pat romano atgimimas teatro scenoje yra puiki veikalo ir paties A. Škėmos idėjų sklaida, jo suaktualinimas šiandieninėje visuomenėje ir netgi edukacija jaunam teatro žiūrovui.
NKDT yra pirmasis profesionalus teatras Lietuvoje, daugiau nei 90 metų gyvuojanti institucija, kurioje pastaruoju metu per sezoną vidutiniškai yra pristatomos 6 – 8 premjeros pagal skirtingų Lietuvos ir pasaulio autorių kūrinius. Per tiek metų teatras niekuomet nėra turėjęs jokių teisinių problemų dėl autorių teisių pažeidimo, nes visuomet viską siekė išspręsti profesionaliai ir atsakingai. Natūralu, jog per daugelį darbo metų nepavyko išvengti įvairiausių nesusipratimų, žmogiškų klaidų, tačiau visų pusių geranoriškumas ir siekis atvirai kalbėtis visada padėdavo pasiekti sutarimą. Šiuo atveju, jau keletą mėnesių pats režisierius bando atrasti pozityvų dialogą su A. Škėmos dukra Kristina Snyder (nors teisiškai jis nėra ir niekuomet nebuvo už tai atsakingas, nes tai teatro, kurio repertuarui priklauso spektaklis, darbas), teatras taip pat atkakliai siekia bendradarbiavimo su autorinių teisių paveldėtoja.
NKDT ir toliau siekia užmegzti abipusį dialogą su Kristina Snyder ir išspręsti šį nesusipratimą palankiai ir etiškai visų pusių atžvilgiu.
Kaip vakar LRT „Panoramai” sakė Antano Škėmos dukra Kristina Snyder, ji nenorinti komentuoti situacijos, nes per artimiausias dvi dienas priims sprendimą, dėl tolesnių savo veiksmų. Ji sako problema yra ta, kad spektaklis yra tik Škėmos kūrinio dalis, nes inscenizaciją parašė Aušra Marija Sluckaitė, todėl ji spręs, ar leis naudoti Škėmos pavardę pristatant spektaklį.
Teatro atstovai patikino, kad spektaklis ir toliau bus rodomas, artimiausias vaidinimas vyks šį sekmadienį.
