V. Šiliauskui nepratęstas lygtinis paleidimas – priežastys neatskleidžiamos

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasarį V. Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir paskyrė realią 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – kadangi byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, nuosprendis įsiteisėjo iš karto. Nuteistasis dar teikė kasacinį skundą Lietuvos aukščiausiajam teismui (LAT), tačiau šis skundas buvo atmestas.

Pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas buvo paskyręs kur kas švelnesnę bausmę – jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje.

Nuo 2024 m. V. Šiliauskas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, V. Šiliauskui anksčiau yra palikęs įkalinimo įstaigą.

Visgi portalo žiniomis, lygtinio paleidimo komisija nusprendė nebetaikyti lygtinio paleidimo. Šias žinias pirmadienį patvirtino ir naujienų agentūra „Elta“, paskelbusi, jog Lygtinio paleidimo komisija rugsėjo 26 dieną priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, po mėnesio Kauno apylinkės teismas nuteistojo skundo netenkino ir minėtą Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą paliko galioti.

Dėl lygtinio paleidimo komisijos sprendimo dar pasisakys Kauno apygardos teismas – teismas išnagrinėjo V. Šiliausko skundą ir antradienį skelbs nutartį. Ji bus galutinė ir neskundžiama.

Kas galėjo nulemti tokį lygtinio paleidimo komisijos sprendimą – neaišku. Portalo redakciją buvo pasiekusi informacija, jog tai lėmė ankstesni, ne įkalinimo įstaigoje užfiksuoti V. Šiliausko nusižengimai.

Tad portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas pabandė pasiteirauti Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) atstovų – ar tiesa, jog buvo nuspręsta nebetaikyti lygtinio paleidimo ir jei taip, kodėl?

LKT Komunikacijos ir tarptautinio bendravimo skyrius savo atsakyme nurodė, jog lygtinio paleidimo komisija yra sudaryta LKT direktoriaus įsakymui, tad LKT yra žinoma apie komisijos priimtus sprendimus.

Tačiau pirminiame atsakyme LKT portalui nenurodė, nei ar buvo pritaikytas lygtinis paleidimas, nei kokie motyvai galėjo remti komisijos sprendimą. Anot LKT, bet koks lygtinio paleidimo komisijos nutarimo viešinimas pažeistų duomenų apsaugos reikalavimus.

Portalo žiniomis, LKT nenoras teikti informaciją gali būti susijęs su šiuo metu įstaigoje patiriamomis įtampomis. Tad komunikacijos skyrius vadovaujasi paprastu principu – kuo mažiau informacijos bus pateikiama visuomenei, tuo mažiau bus prie ko prisikabinti Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui.

Primename, jog buvęs Teisingumo ministras Rimantas Mockus nusprendė panaikinti kanclerės pareigybę Kalėjimų tarnyboje, tad buvusi kanclerė Ligita Valalytė buvo atleista.

Be to, šiemet daug iečių buvo sulaužyta dėl LKT vadovo Mindaugo Kairiu atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų – jų metų buvo nustatyta galimų pažeidimų: interesų konflikto nevaldymas, tarnybinio automobilio naudojimas, procedūriniai pažeidimai.

Vyriausybė jam skyrė griežtą papeikimą, o teisingumo ministras siūlė atleisti iš pareigų. M. Kairys savo ruožtu teigė, kad tai – politinis spaudimas, teismui yra pateikęs du skundus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar M. Kairiui buvo daromas neteisėtas poveikis.

Kadangi LKT atsisakė pateikti prašomą informaciją, portalo žurnalistas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių (ŽEIT) ir paprašė įvertinti, ar žurnalisto prašoma pateikti informacija atitinka viešąjį interesą, bei nepažeistų duomenų apsaugos reikalavimų.

Portalo žurnalistas taip pat nurodė, jog anksčiau LKT atskleisdavo kur kas daugiau informacijos apie laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų sąlygas. Pavyzdžiui, 2025 m. rugsėjį LKT viešai komunikavo, jog už korupciją nuteisti buvę politikai Vytautas Gapšys ir Eligijus Masiulis, šiuo metu turi darbus laisvėje. Nors šie asmenys formaliai taip pat nėra vieši.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/09/24/zmones/uz-korupcija-nuteisti-v-gapsys-e-masiulis-r-kurlianskis-turi-darbus-laisveje/

Iš ŽEIT sulaukta teigiamo atsakymo – tarnyba nurodė, jog žurnalisto prašoma informacija atitinka visuomenės interesą žinoti.

„Įvertinus Jūsų aprašytas konkrečios situacijos faktines aplinkybes, manytina, kad tiriama situacija ir atitinkamai Jūsų prašymo gauti Jus dominančią informaciją tikslas atitinka viešąjį visuomenės interesą žinoti. Atsižvelgiant į tai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, Lietuvos kalėjimų tarnyba turėtų pateikti žurnalistams informaciją apie aukštas pareigas savivaldybėje ėjusio asmens lygtinio paleidimo sąlygas.

Taip pat manytume, jog prašomų duomenų atskleidimas, jeigu bus surastas tinkamas balansas tarp teisės į privatumą bei siekiamo teisėto tikslo informuoti visuomenę viešojo intereso tema, nepažeistų asmens duomenų apsaugos standartų“, – atsakyme nurodė ŽEIT tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė.

Persiuntus ŽEIT išaiškinimą LKT, galiausiai buvo nurodyta, jog V. Šiliausko atžvilgiu nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau LKT ir toliau teigia, jog negali atskleisti, kodėl lygtinio paleidimo komisija priėmė tokį sprendimą.

„Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo ar detalesnės informacijos apie konkretų asmenį pateikti negalime, nes tai yra individualus administracinis sprendimas, kuriame yra asmens duomenų, galimai ir specialiųjų kategorijų duomenų.

Galime tik patvirtinti, kad nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas nebuvo taikytas. Kaip jau minėjome, Lygtinio paleidimo komisija svarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, be kita ko, ir informaciją apie teisės pažeidimus, ir ja remdamasi priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti.

Lietuvos kalėjimų tarnyba užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo ar neteisėto duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims.

Pažymėtina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo tik tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas arba kai tokia informacija pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra taikytinos.

Jei straipsnio tikslas yra tik patenkinti visuomenės smalsumą dėl asmeninio gyvenimo detalių, toks tikslas nelaikomas pakankamu teisiniu pagrindu atskleisti asmens duomenis.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viešais asmenimis laikomi asmenys dėl jų einamų pareigų, tačiau buvusios pareigos tokio statuso nesuteikia. Todėl šiuo pagrindu privačios informacijos atskleidimas taip pat nebūtų pateisinamas“, – nurodė LKT.

Pirmadienį naujienų agentūra „Elta“ paskelbė, jog Lygtinio paleidimo komisija rugsėjo 26 dieną priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, po mėnesio Kauno apylinkės teismas nuteistojo skundo netenkino ir minėtą Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą paliko galioti.

Tuomet V. Šiliauskas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, šis skundą išnagrinėjo ir antradienį skelbs nutartį. Ji bus galutinė ir neskundžiama.