Už itin žiaurią žmogžudystę iki gyvos galvos kalintis A. Kazlauskas lieka už grotų

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekantis A. Kazlauskas anksčiau buvo nuteistas už kraupią žmogžudystę. 1995 m. 27-erių metų A. Kazlauską Šiaulių apygardos teismas nuteisė mirties bausme, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį pakeitė įkalinimu iki gyvos galvos.

Anksčiau A. Kazlauskas buvo teistas ir už kelias vagystes, tačiau Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio nusikaltėlis sulaukė dėl Arimaičių kaime įgyvendintos žmogžudystės.

Tuomet pragėręs pinigus, jis bandė apiplėšti gyvenamąjį namą, kuriame gyveno vyresnio amžiaus vyras. Prisėlinęs iš užnugario, jis vyrui du kartus sudavė per galvą kirviu. Smarkiai sužalotas vyras dar bandė šauktis pagalbos, tačiau A. Kazlauskas trečią kartą sudavė kirviu – šis smūgis buvo lemtingas. Teismo medicinos ekspertai suskaičiavo, jog aukai iš viso buvo suduota 11 smūgių.

Visgi už kraupų nusikaltimą kalintis A. Kazlauskas likusio gyvenimo praleisti už grotų nesiruošia.

Primename, jog pagal Lietuvos įstatymus, praėjus ne mažiau kaip dvidešimt metų, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali skirti švelnesnę bausmę – nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.

Jeigu teismas atsisako pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pakartotinai teikti prašymą galima ne anksčiau kaip po vienerių metų po nutarties atsisakyti pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos.

Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Kauno apygardos teismo pirmininko patarėjas Marius Jonaitis, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-197-493/2025 išnagrinėjo ir atmetė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimą dėl nuteistajam A. Kazlauskui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

„Teismas sprendė, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę“, – nurodė M. Jonaitis.

Ši teismo nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo, dar galės būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

2005 metų balandį, jau kalėdamas Pravieniškių kalėjime, jis vos neįvykdė kitos žmogžudystės. Kartu su kitu nuteistuoju Gražvydu Jurkšaičiu, jis Pravieniškių pataisos namų prausykloje užpuolė kitą nuteistąjį Aidą Vaidelį: daužė samčiu ir lazda, badė peiliu. Smarkiai sužalotam vyrui pavyko pabėgti, kalėjimo medikai jo gyvybę išgelbėjo.

Už pasikėsinimą nužudyti Kauno apygardos teismas abiem skyrė po 12 metų laisvės atėmimo. Galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

G. Jurkšaitis šiuo metu taip pat atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę – kaip skelbė naujienų agentūra BNS, šių metų liepą Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko žudikui ir prievartautojui G. Jurkšaičiui skirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.

2014 m. A. Kazlauskas, kartu su kitais aštuoneriais iki gyvos galvos nuteistais asmenimis Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) Strasbūre dėl kankinimo.

Jie teigė, kad Lietuva pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatą, kuria uždraustas kankinimas, nes pagal tuo metu Lietuvoje galiojusius įstatymus, nebuvo negalima sušvelninti iki gyvos galvos skirto nuosprendžio.