Teismas nusprendė saugoti už kokainą teisto „Nemuno aušros“ kandidato privatumą

Prieš pat rinkimus tiriamosios žurnalistikos tyrimo centras „Siena“ atskleidė, kad su „Nemuno aušra“ kandidatuojantis ir dosniausią partijos nario mokestį – 17,5 tūks. eurų – sumokėjęs Aleksandras Fursas Islandijoje buvo teistas dėl bandymo įsivežti ir platinti nedidelį kiekį kokaino.

Šį faktą paskelbė bene visa Lietuvos žiniasklaida. A. Fursas buvo priverstas stabdyti narystę partijoje, o galiausiai jis nepateko į Seimą.

Vienoje TV3 laidoje šį kandidatą pristatydamas vedėjas pasakė: „Į Seimą patekti vilčių nemažai turi ir už kokaino platinimą teistas „Nemuno aušros“ kandidatas Aleksandras Fursas.“

Būtent dėl šios frazės nenusisekęs politikas nusprendė pasibylinėti su TV3, tvirtindamas, kad apie jį paskleista klaidinga, žeminanti ir tikrovės neatitinkanti informacija.

O nenorėdamas, kad paaiškėtų dar daugiau detalių apie jo reikalus su kokainu Islandijoje, prašė bylą nagrinėjančios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Sigitos Taurienės rengti neviešus posėdžius. Ir ji tokį prašymą patenkino.

„Delfi“ teisėjai siuntė prašymą paaiškinti tokį sprendimą, bet atsakymo nesulaukė. Jei tik jį gausime, publikaciją papildysime.

Pirmas apie procesą pranešė „Sienos“ vadovas Šarūnas Černiauskas, nusistebėjęs, kad A. Fursą teismas pripažino neviešu asmeniu. Toks sprendimas glumina, nes pagal Visuomenės informavimo įstatymą kandidatas viešo asmens statusą išlaiko po rinkimų vienai kadencijai institucijos, į kurią kandidatavo.

„Teismas nusprendė, kad politikas, labai dosniai finansavęs vieną iš valdančiųjų partijų bei tos partijos lyderio prezidentinę kampaniją ir vos nepatekęs į Seimą, yra... neviešas asmuo“, – rašė Š. Černiauskas. – Net stumiant į šalį visas smagias detales apie FedExą ir kokainą, tai yra kažkoks absurdas. Teisme vyksta ginčas tarp politiko ir žiniasklaidos priemonės, tiesiogiai susijęs su Seimo rinkimais. Ir teismas nusprendžia, kad politikas tokiame kontekste nėra traktuotinas kaip politikas.

Mano galva, čia yra žiauriai pavojingas precedentas. Juo labiau kad jau turim kitą – ne tokią ir seną „Atviros Klaipėdos“ bylą, kurioje buvo įrodyta ir įtvirtinta, kad kandidatai yra vieši asmenys. Ir dabar ta visiškai sveika ir visuomenės teisei žinoti svarbi teismų praktika yra perrašinėjama lygioje vietoje.“

Į šią situaciją sureagavo Žurnalistų profesionalų asociacija – feisbuke pabandė atkreipti dėmesį į problemą dėl uždarų posėdžių.

„Aleksandras Fursas į teismą kreipėsi pats. Jis reikalauja televizijos paskelbti tokį paneigimą: „TV3 žinių reportaže paskelbta informacija, kad į Seimą patekti vilčių nemažai turi ir už kokaino platinimą teistas politinės partijos Nemuno aušra kandidatas Aleksandras Fursas, neatitinka tikrovės“ ir dar sumokėti jam 30 tūkst. eurų.

Tačiau faktų, kurie įrodytų, esą šis teiginys buvo neteisingas, atvirai išdėstyti buvęs kandidatas nenori. Jis įtikino teismą, kad su baudžiamuoju procesu Islandijoje susijusi informacija turi būti nagrinėjama slapta.

Beje, Aleksandras Fursas tiesmukai nurodė, kad jo pagrindinis tikslas – užkirsti kelią ar riziką, jog apie jį nebūtų rengiami įvairūs žiniasklaidos reportažai.

Ir šių argumentų, deja, Vilniaus apylinkės teismo teisėjai Sigitai Taurienei užteko priimti sprendimą posėdžius daryti uždarus. Teismo motyvacija glumina: „Teismas, atsižvelgdamas į byloje keliamus spręstinus klausimus ir jiems išnagrinėti reikalingus pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu bus vertinami įrodymai ir aptariamos aplinkybės, susiję su ieškovo, kuris šiuo metu nedalyvauja politinėje veikloje, asmeniniu gyvenimu“, – rašė asociacija.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, jos uždaros gali būti tik tuo atveju, jei tai būtina apsaugoti asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumą arba jei kalbama apie valstybines ar komercines paslaptis.

„Jei aptarinėjamos šeimos asmeninio gyvenimo smulkmenos, tai ne visuomenės reikalas žinoti apie tai, kaip šeima gyvena. Ypač kai šeima niekaip nesusijusi. Matyt, jis kažkokių įrodymų pateikė, kad norės aptarti tą ar tą“, – pastebėjo Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius, paprašytas pakomentuoti sprendimą dėl A. Furso.

Tačiau šis teisėjos S. Taurienės sprendimas galbūt nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuotos praktikos.

„Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad absoliutus prioritetas – viešumui. Ir jei yra kažkokių elementų, kad reiktų uždaro posėdžio, jeigu įmanoma, tuos momentus reiktų autonomiškai išnagrinėti uždaruose posėdžiuose, o paskui vėl nagrinėti atviruose.

Jei būtų griežtai vadovaujamasi LAT pozicija, teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti, kad visa arba bent didžioji dalis tiriamos medžiagos bus asmeninio gyvenimo duomenys. Jei taip nėra, teismas turėtų sakyti, kad kai bus aptarinėjamas asmeninis gyvenimas, tai ta dalis bus uždara“, – komentavo profesorius.

V. Nekrošius pritarė, kad teismas paskelbdamas visą bylą nevieša pasirenka lengviausią kelią.

Paklaustas, kodėl sprendimas dėl neviešų posėdžių – neskundžiamas, profesorius paaiškino, kad tai susiję su proceso operatyvumo principu.

„Kiekvienas skundas kainuoja laiko. Be to, tai nėra visai neskundžiama, tai tiesiogiai neskundžiama atskiraisiais skundais. Kai skundžiamas visas teismo sprendimas, apeliaciniame skunde galima surašyti motyvus dėl nutarčių, kurios neskundžiamos, pavyzdžiui, viešumo ar neviešumo“, – pastebėjo pašnekovas.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis bylų teismuose yra nagrinėjama viešai, uždari posėdžiai – išimtis, o ne taisyklė.

„Nėra taip, kad kiekvienas paprašęs uždaro posėdžio jį ir gauna“, – sakė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.