Kaune išnagrinėta šiurpi byla – motina ir sugyventinis smurtavo prieš mažamečius

Teismas nustatė, kad Z. Ž, būdama atsakinga už savo mažamečių sūnų auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama sūnums sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, privalėdama užtikrinti vaikų teises, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, tyčia, sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažamečius vaikus. Ž.K., veikdamas kartu su Z. Ž., tyčia nesunkiai sutrikdė mažamečių vaikų psichinę sveikatą.

Teismas konstatavo, kad mažamečiai galėjo patirti ne tik sistemingą smurtą, bet ir alkį. Vaikų maistas buvo laikomas atskirai nuo kaltinamųjų, o vaikams, prašant valgyti, buvo liepiama „nusipelnyti“. Taip pat nustatyta, kad vaikai buvo palikinėjami be suaugusiųjų priežiūros ir maisto, jiems buvo pavedama prižiūrėti kūdikį, o už blogą mažamečio brolio priežiūrą, vaikai buvo sistemingai trankomi per nugarą, kojas, mušami naktimis. Vienas iš nukentėjusiųjų buvo keliamas jį sugriebus už kaklo, mušamas rykšte, diržu, stumdomas, tąsomas. Mažamečiai buvo nuolat įžeidinėjami, bauginami ir grasinami: „jeigu žudysiuosi, tai jus kartu nužudysiu“, „mušiu dar labiau“, „išveš juos į vaikų namus ir jie išprotės, ir nieko neatsimins“.

Be to, vaikams buvo grasinama, kad pasiskundus patiriamu elgesiu smurtas prieš juos bus dar stipresnis, todėl jiems buvo ribojamas bendravimas tiek su biologiniu tėvu, tiek su kitais artimaisiais.

Byloje taip pat nustatyta, kad vaikams buvo taikomos įvairios fizinės bausmės už jų elgesį, įskaitant nesutikimą naktimis skusti bulves ar ilgą laiką paklusti motinos reikalavimams. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji leido Ž. K. panardinti mažametį vaiką žemyn galva į vandens telkinį, vėliau jį numesti ant žemės ir iš jo tyčiotis.

Šiais veiksmais Z. Ž. ir Ž. K. pripažinti padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, o Z. Ž. ir BK 163 straipsnyje.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad kaltinimai Z. Ž. piktnaudžiavus savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis, taip pat kaltinimai jai ir Ž. K. dėl sistemingo fizinio ir psichologinio smurto mažamečių vaikų atžvilgiu, dėl ko jiems buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl kaltinamųjų veiksmų, pasitvirtino.

Nors abu kaltinamieji, teisiamojo posėdžio metu, neigė savo kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jų kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, eksperčių paaiškinimai, liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje atlikus išsamų įrodymų tyrimą ištirta rašytinė medžiaga.

Teismo vertinimu, šioje byloje nukentėjusiųjų parodymai yra esminis įrodymas, tiesiogiai atskleidžiantis kaltinime nurodytų veiksmų pobūdį, pakartotinumą, smurtinių veiksmų, atliktų jų atžvilgiu, mechanizmą ir su tuo susijusius nepilnamečių nukentėjusiųjų išgyvenimus. Vertindamas šiuos parodymus teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų amžių įvykių metu, jų gebėjimą suvokti ir atgaminti faktines aplinkybes, jų parodymų nuoseklumą ir vidinį neprieštaringumą, apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją detalumą bei spontanišką pobūdį, taip pat į tai, ar parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

„Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmai vaikų atžvilgiu nebuvo pavieniai auklėjimo epizodai, o pasikartojantys fizinio poveikio veiksmai ir psichologinis smurtas, kuriuos nukentėjusieji apibūdino nuosekliai ir detaliai. Fiziniai ir kitokio pobūdžio traumuojantys veiksmai, kuriuos nurodė nukentėjusieji – galvos trankymas į stalą, mušimas per galvą, spardymas, smaugimas, grubus sugriebimas, žeminantys pasakymai ir grasinimai, teismo vertinimu atitinka tyčinio smurtavimo nukentėjusiųjų atžvilgiu požymius. Ekspertizių išvados patvirtina, kad nukentėjusiesiems kilo psichikos sveikatos sutrikdymą atitinkančios pasekmės, tiesiogiai susijusios su kaltinamųjų veiksmais, o sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus“ – rašoma nuosprendyje.

Z.Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, ir paskirti jai subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Tuo tarpu Ž.K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Teismas visiškai tenkino abiejų nukentėjusiųjų įgaliotųjų atstovų pareikštus civilinius ieškinius ir priteisė kiekvieno nukentėjusiojo naudai iš Ž. K. po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiesiems priteistos sumos uzufrukto teise iki jų pilnametystės pavestos tvarkyti jų atstovui pagal įstatymą.