FNTT atskleidė fiktyvių jaunųjų ūkininkų schemą: gavo per pusę milijono eurų ES paramos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atskleidė didelio masto sukčiavimo schemą – asmenys siekė neteisėtai įgyti daugiau nei 0,5 mln. eurų ES fondų lėšų, skirtų žemės ūkiui.

Atsakomybėn buvo patraukti 22 asmenys, o dar keturi organizatoriai jau nuteisti.

Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis pranešė, kad baigus ikiteisminį tyrimą buvo kreiptasi į teismą su pareiškimais dėl baudžiamosios bylos užbaigimo supaprastinta tvarka.

„Šioje baudžiamojoje byloje yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai veikos organizatoriams ir taip pat ikiteisminio tyrimo metu per 2025 metus iš viso buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn 22 asmenys, kurie įsitraukė į jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą. Jie pripažino savo kaltę, teismai priėmė sprendimus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė prokuroras.

Anot prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir teismo patvirtinta, kad sukčiai prieš kelerius metus neteisėtai įgijo daugiau nei 562 tūkst. eurų bei siekė įgyti dar 110 tūkst. eurų.

Tuo metu visi keturi veikos organizatoriai teismo yra pripažinti kaltais, jiems skirta per 150 tūkst. eurų baudų.

Pranešama, kad iš nusikalstamos schemos dalyvių taip pat konfiskuota virš 34 tūkst. eurų, be to, jie įpareigoti sumokėti 37 tūkst. eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad organizatoriai iš principo sugalvojo labai sudėtingą sukčiavimo schemą tikslu neteisėtai įgyti ES fondų lėšas, skirtas žemės ūkiui, pasinaudojo, pasitelkė asmenis, taip vadinamus jaunuosius ūkininkus, klastojo dokumentus, imitavo fiktyvią žemės ūkio veiklą, tokiu būdu teikė paraiškas institucijoms, skirstančioms Lietuvos Respublikoje ES paramą“, – spaudos konferencijoje sakė FNTT Specialiųjų tyrimų 2-osios valdybos viršininkas Daugilas Razauskas.

Anot pareigūno, dirbtinai sukurtas ūkininkų tinklas formaliai atitiko ES paramos gavimo kriterijus, tačiau realiai nevykdė jokios savarankiškos veiklos.

Į schemą buvo įtraukiami asmenys, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikdavę paraiškas paramai gauti, tačiau faktiškai veikė pagal organizatorių nurodymus ir nepriimdavo savarankiškų sprendimų.

Sukčiai rengė suklastotus dokumentus, vėliau sudarinėdavo apsimestinius žemės sklypų pirkimo–pardavimo, nuomos ar panaudos sandorius, kuriuose buvo nurodomos tikrovės neatitinkančios, dažnai dirbtinai padidintos kainos.

Anot prokuroro V. Kukaičio, nors dokumentuose buvo deklaruojama daržininkystės, bitininkystės ar kita žemės ūkio veikla, iš tiesų ja užsiėmė kiti asmenys arba ji apskritai nebūdavo vykdoma.

„(Tai buvo – BNS) daržovių auginimas, kaip pavyzdys, žirniai, žirneliai, pagal grūdines kultūras, kurias NMA remia, bitininkystės veikla“, – teigė V. Kukaitis.

„Veikos organizatoriai, turėdami specialių žinių, nes tokią veiką galima padaryti tik gerai išmanant ir technologijas, ir pačią įsisavinimo schemą, taip pat parūpindavo ūkininko pažymėjimus, prisijungimus prie paskaitų išklausymo nuotoliniu būdu“, – kalbėjo jis.

Prokuroras taip pat pabrėžė, kad į schemą buvo įtraukti visiškai su žemės ūkiu nesusiję asmenys.

„Renginių organizavimo įmonės vadovas, gyvenimo draugė, organizatorių giminės, artimieji, jauna mama, auginanti mažą vaikelį, taip pat kasininkė, finansininkė, apskaitininkė, didžiuosiuose miestuose dirbantys asmenys, neturintys išvis su žemės ūkiu nieko bendro“, – aiškino jis.

V. Kukaitis taip pat akcentavo, kad šis atvejis nėra pirmasis, tačiau pareigūnus nustebino sukčių grupės veikimas.

„Naujiena mums, pareigūnams, dirbantiems su būtent baudžiamosios teisės priemonėmis, kad tai yra tokio masto, sudėtingumo, intelektuali veikla, kuri yra paremta iš esmės žinių panaudojimu nusikalstamais tikslais“, – sakė prokuroras.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 metais dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo veikiant organizuotoje grupėje.

FNTT atstovas D. Razauskas pažymėjo, kad ES fondų lėšos buvo pasisavintos 2020–2021 metais: „Pati schema veikė dar pusantrų–dvejus metus, kol nebuvo asmenys sulaikyti, atliktos kratos.“

Tyrimo metu buvo atlikta daugiau nei 50 kratų įvairiuose Lietuvos regionuose, jų metu rasta bei paimta įvairių tyrimui reikšmingų objektų, iš esmės pagrindžiančių įtarimus.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Europos prokuratūros deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, jį atliko FNTT pareigūnai.

Skelbiama, kad Europos prokuratūra kartu su FNTT toliau tęsia tyrimą dėl kitų daugiau nei keliasdešimties analogiškų įtariamų nusikalstamų veikų epizodų.