E. Švenčionienės advokatė: simpatija Rusijai, Baltarusijai neįrodo, kad ji veikė prieš Lietuvą

Padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir SSRS nusikaltimų neigimu kaltinamos Erikos Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko teigia, kad ginamosios veiksmai nebuvo priešiški, o simpatija Rusijai ir Baltarusijai savaime nėra nusikaltimas.

Baigiamojoje kalboje advokatė pabrėžė, kad noras turėti šiltesnius Lietuvos ir Rusijos santykius, simpatija kaimyninei valstybei ar savo šalies Vyriausybės kritika savaime nėra nusikaltimas. Pasak jos, byloje neįrodyta, kokią žalą E. Švenčionienės veiksmai galėjo padaryti Lietuvos valstybingumui ar ekonomikai.

„Tai, kad Švenčionienė paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, duomenų nėra“, – nuolat kartojo kaltinamosios advokatė.

S. Naidenko ginčijo ir kaltinimus dėl E. Švenčionienės pasisakymų Rusijos televizijos laidose. Pasak jos, Rusija suteikė platformą politinėms pažiūroms išsakyti, o tokia veikla žiniasklaidoje savaime nereiškia priešiškumo Lietuvai. Be kita ko, anot jos, dalis E. Švenčionienės pasisakymų buvo skirta užsienio auditorijai.

Ji taip pat teigė, kad E. Švenčionienės pasisakymai apie Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes yra jos ginamosios nuomonė.

S. Naidenko vertinimu, byloje nenustatyta, jog ir vaizdo įrašuose apie Astravo atominę elektrinę būtų paskelbta melaginga informacija ar kad tokie pasisakymai būtų sukėlę konkrečių padarinių Lietuvos vientisumui ar ekonominiams interesams. Ji pabrėžė, kad nuomonėms netaikomi tiesos kriterijai, o už kritiką asmuo negali būti persekiojamas.

„Viliuosi, kad Lietuva liks teisingumo šalis, ir todėl prašau išteisinti kaltinamąją“, – teigė advokatė.

Kaip rašė BNS, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje E. Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai bei Baltarusijai ir jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Jie kaltinami veikę šių valstybių interesais ir skleidę propagandinę informaciją apie Lietuvą bei Ukrainą. E. Švenčionienė taip pat kaltinama ieškojusi asmenų, norinčių kariauti Rusijos pusėje Ukrainoje.

Pasak K. Juraičio advokato Ričardo Ralio, byloje nekonkretizuota, kokius veiksmus jo ginamasis derino su Baltarusijos atstovais, kaip jis esą padėjo veikti prieš Lietuvą ir ar už tai gavo kokį nors finansavimą.

„Nebuvo nustatyta, kad Juraitis tyčia, sąmoningai pažeidė konstitucinius įstatymus“, – teigė advokatas.

Advokatas taip pat kėlė klausimą, kaip galima pagrįsti kaltinimus, jei byloje nurodoma tik tai, kad K. Juraitis dalyvavo asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ tam tikruose renginiuose.

Pasak jo, Lietuvos įstatymai nedraudžia dalyvauti spaudos konferencijose, susitikimuose ar organizacijų veikloje, todėl vien dalyvavimo faktas neįrodo nusikalstamos veikos.

R. Ralio teigimu, K. Juraitis tik naudojosi jam, kaip piliečiui ir žurnalistui, suteiktomis teisėmis rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Advokatas taip pat pabrėžė, kad nuomonėms negali būti taikomi tiesos kriterijai, o už politinius ar moralinius įsitikinimus negali būti baudžiama.

„Noras palaikyti draugiškus santykius negali būti palaikytas kaip veikimas prieš Lietuvą. Žmogus turi turėti savo įsitikinimus, laisvę reikšti įsitikinimus“, – sakė R. Ralys.

„Jei visgi teismas manytų, kad byloje yra faktinių įrodymų, prašyčiau, atsižvelgiant į proceso trukmę, ir skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę“, – teigė advokatas, prašydamas išteisinti ginamąjį.

Anksčiau baigiamojoje kalboje prokuroras Redas Savickas sakė, kad šie kaltinamieji veikė Rusijos ir Baltarusijos interesais.

Kaltinamieji Rusijos ir Baltarusijos propagandinėse laidose daug kartų skleidė melagingą, šmeižikišką informaciją apie Lietuvą ir Ukrainą. E. Švenčionienė ieškojo asmenų, norinčių kariauti Rusijos pusėje Ukrainoje. Kaltinamųjų ryšius su Baltarusijos valdžios institucijomis ir KGB patvirtina byloje esantys Valstybės saugumo departamento duomenys.

Pasak R. Savicko, kaltinamieji talkino Rusijos informaciniame kare prieš Lietuvą. E. Švenčionienė Rusijos televizijos propagandinėse laidose linkėjo rusams kuo greičiau nugalėti Ukrainą ir išvalyti ją nuo nacių, tvirtino, kad Lietuva ketina užpulti Rusiją, teigė, kad „jūsų pergalė – tai mūsų pergalė“.

Taip pat baudžiamojoje byloje E. Švenčionienė ir buvęs sovietinės organizacijos „Jedinstvo“ vadovas Valerijus Ivanovas kaltinami viešai neigę ar šiurkščiai menkinę SSRS nusikaltimus, įskaitant Sausio 13-osios įvykius.

Prokuroras yra pasiūlęs E. Švenčionienei skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, Kazimierui Juraičiui – pusantrų metų laisvės atėmimo, o Valerijui Ivanovui – 15 tūkst. eurų baudą.

Byla nagrinėjama nuo 2023 metų gruodžio. Procesas užsitęsė dėl kaltinamosios Erikos Švenčionienės sveikatos problemų ir kaltinamųjų teiktų prašymų, tarp jų – nušalinti prokurorą ir teisėją.

Kitas posėdis numatytas trečiadienį, jo metu bus baigiamos sakyti ginamųjų kalbos.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų. Už SSRS nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

E. Švenčionienė praėjusių metų birželį kitoje byloje už viešą SSRS nusikaltimų neigimą buvo nuteista pusantrų metų laisvės apribojimo. K. Juraitis iki šiol teistas du kartus, V. Ivanovas – keturis. Rusijos piliečiui V. Ivanovui 2023 metais panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje.